Kovo 10 dieną teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus vieno iš išteisintųjų advokatei, o penktadienį dėl ligos dalyvauti teisme negalėjo teisėjas Arūnas Kisielius.
Kitas teismo posėdis numatytas tik gegužės 20 dieną.
Kol teismas buvo padaręs pertrauką, pasikeitė ir prokuroro Arūno Vereniaus apeliacinį skundą nagrinėsiančio teisėjų kolegijos sudėtis.
Be A.Kisieliaus Visvaldo Račkausko, Tomo Ulpio, Emilijaus Damukaičio, Vitalijaus Vitkovskio ir Dariušo Sinkevičiaus baudžiamąją bylą taip pat nagrinės teisėjai Stasys Punys ir Angelė Ikasalienė.
„Jau antrą kartą byla atidedama dėl teismo kaltės, bet vistiek bus toks pats sprendimas, koks buvo“, – po vos kelias minutes trukusio teismo posėdžio replikavo T.Ulpis.
Apskųsti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro (KPB) pavaduotojui T.Ulpiui ir iki šiol biure dirbantiems V.Vitkovskiui, E.Damukaičiui bei D.Sinkevičiui norėjo ir nukentėjusiais šioje byloje pripažinti Laimutė Stankūnaitė bei jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai.
Jiems ši galimybė sudaryta nebuvo, nes pirmasis bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius taip ir nesugebėjo išsiųsti nukentėjusiems nuosprendžio.
Jį Stankūnai ir jo dukra gavo tik tada, kai prokuroras A.Verenius jau buvo įteikęs teismui apeliacinį skundą.
„Mums buvo paaiškinta, kad skųsti jau vėlu, kad teismas skundo nepriims, todėl tenka pasikliauti tik tuo, kad prokuroro skundas bus išnagrinėtas kruopščiau nei tai padarė apylinkės teismas“, – portalui lrytas.lt penktadienį sakė S.Stankūnas.
Kaip jau rašėme, buvusiems ir esamiems pareigūnams teisėjas V.Paškevičius nuosprendį paskelbė pernai gruodžio 5 dieną.
Piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimu, dokumento suklastojimu bei disponavimu juo kaltinti pareigūnai buvo visiškai išteisinti.
Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas pats vargu, ar suprato, ką buvo parašęs – jo nuosprendyje buvo daugybė klaidų, kurias teismo sekretorė taisė ne vieną dieną.
Net išteisintojo V.Račkausko pavardė nuosprendyje buvo parašyta su klaida – Rakauskas, o pagrindinis bylos liudytojas Mindaugas Žalimas jame kažkodėl virto Mindaugu Kedžiu.
M.Žalimo liudijimus V.Paškevičius įvertino kritiškai, esą D.Kedžio bendrininku turėjęs tapti vyras į Policijos departamentą atėjo tik išsikalbėti apie save gyvenimą ir išteisino pareigūnus dėl D.Kedžio paieškos.
Esą nėra jokių duomenų, kad teisiamieji būtų blogai ieškoję garliaviškio, nors šie tuo net nebuvo kaltinami.
Teismas taip pat pabrėżė, kad net nesvarstė ar T.Ulpis ir E.Damukaitis galėjo užkirsti kelią D.Kedžio žudynėms, nes jiems nebuvo pareikšti kaltinimai dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo.
Neįžvelgė teisėjas ir T.Ulpio bei E.Damukaičo kaltės dėl to, kad gavę iš M.Žalimo informaciją apie D.Kedžio planus žudyti žmones, jie nepradėjo operatyvinio tyrimo.
V.Paškevičiaus nuomone, su iš M.Žalimo gauta informacija T.Ulpis pasidalino su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe (nors tai teisme paneigė apklausti prokuratūros vadovai – Red.) ir ši informacija esą buvo realizuota ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo.
„Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir operatyvinio tyrimo bylą neleidžiama“, – nuosprendyje konstatuoja V.Paškevičius, matyt, pamiršdamas, jog penki į teisiamųjų suolą sėdę pareigūnai niekada neturėjo nieko bendro su byla dėl galimo L.Stankūnaitės dukters tvirkinimo, o buvo kaltinami tuo, kad nepradėjo tyrimo dėl planuojamų žmogžudysčių.
V.Račkauską ir E.Damukaitį prokuratūra taip pat kaltino suklastojus dokumentą. Jau po żmogžudysčių prokurorai pareigūnams atsiuntė oficialų raštą, kuriame buvo klausiama, ar iki 2009 metų spalio 5 dienos jie turėjo kokios nors informacijos apie D.Kedžio planus.
Pareigūnai taip pat oficialiai atsakė, nieko nematę, neturėję ir nežinoję.
„Kaltinamajame akte minimas raštas neatitinka dokumento sąvokos“, – nusprendė V.Paškevičius.
