Nors 33 metų vilnietis Marius Drėma už sukčiavimą teisiamas jau trečią
kartą, fotoblykstės jam kelia siaubą. Laukdamas teismo posėdžio vyras
taip pasislėpė po paltu, kad kyšojo tik kojos.
Nieko nematydamas jis kojas iškišo per toli ir pargriovė koridoriumi
einantį vieną nukentėjusiųjų – viešbučio bei restoranų savininką Juozą
Kelminską.
Nors daugybė posėdžių laukiančių žmonių pradėjo kvatotis, M.Drėma
neišlindo iš savo slėptuvės. „Kas čia – vaiduoklis“, – prie keistos
būtybės stabtelėjo keletas vyrų.
Neregiui padėjo advokatas
M.Drėmos advokatui neliko nieko kito, tik nieko nematantį klientą už
rankos nuvesti į teismo salę ir pasodinti ant kėdės. Nors į salę jau
buvo atėjusi teisėja, vyras neskubėjo atsidengti galvos.
Tuomet jam atkeršijo J.Kelminskas – priėjęs iš nugaros jis trūktelėjo
paltą ir atidengė kaltinamojo veidą priešais fotografų kameras.
Tačiau verslininkas sulaukė teisėjos įspėjimo teismo posėdžio metu, kai
už sukčiavimą teisiamą M.Drėmą pavadino „žąsinu“.
Sudomino prekyba gėlėmis
Dėl M.Drėmos suktybių, viešbučio „Flamingo“ savininkas prarado 3500 litų.
Praėjusių metų kovą M.Drėma bandė įsidarbinti šiame viešbutyje ir per
kelias dienas šeimininkui sudarė linksmo bei patikimo žmogaus įspūdį.
Likus porai dienų iki kovo 8-osios, M.Drėma verslininkui papasakojo,
kaip prieš metus pardavė kelis tūkstančius tulpių ir užsidirbo
pinigų. J.Kelminsko jis paprašė pinigų, kad sėkmingą planą galėtų
pakartoti.
„Jis papasakojo gražią pasaką. Žinojau, kad artėja kovo 8-oji ir gėles
vyrai tikrai perka, todėl verslo planas buvo įtikinamas“, – teisme
aiškino verslininkas.
Tulpių nepirko ir nepardavė
M.Drėma norėjo įsigyti 3 tūkstančius tulpių, kiekviena jų turėjo
kainuoti po litą. Netrukus tariamas gėlių prekeivis verslininkui pranešė,
kad reikės daugiau pinigų – esą Pagirių šiltnamiuose tulpių nebėra,
todėl jas teks pirkti Kaune po pusantro lito.
Kovo 6-ąją J.Kelminskas jam davė 3500 litų. Juos kartu su uždirbtais
pinigais M.Drėma pažadėjo grąžinti kovo 8-osios vakarą, kai baigs
prekybą.
Tačiau verslininkas iš M.Drėmos gerų žinių nesulaukė. Jis teisinosi, kad
visas gėles nuvežė į viešbutį „Alikante Villa“, kur kažkas esą žadėjo
jas nupirkti, bet to nepadarė. Manoma, jog teisiamasis gėlių visai
nepirko ir to daryti net neplanavo.
Pinigų už gėles J.Kelminskas neatgavo iki šiol, tik girdėjo dar keletą
keistų M.Drėmos pasiaiškinimų. Apgautas verslininkas kreipėsi į policiją.
Viešbučio savininkas įsitikinęs, jog apie tai sužinojęs M.Drėma ėmė
rašyti anoniminius skundus – po jų viešbutį bei restoraną užplūdo
įvairių tarnybų tikrintojai.
Nuomojo svetimą butą
Nors M.Drėma teisme taip stengėsi slėpti savo veidą, ieškodamas aukų,
jis visiškai neslėpė savo pavardės. Nors trečią kartą teisiamas
vilnietis jau išgarsėjo kaip apsimetėlis nekilnojamojo turto agentas,
naujiems klientams pateikdavo vizitinę kortelę su savo pavarde.
Klientams užtekdavo tariamo agento pavardę įvesti į interneto paiešką,
ir paaiškėdavo, kad buto išsinuomoti nepavyks.
Šioje byloje jam pateikti kaltinimai dėl trijų jaunuolių apgavimo.
Visiems jis bandė išnuomoti butą Baltupių rajone, Vilniuje, tačiau
paaiškėjo, jog M.Drėma nebuvo nei šio buto savininkas, nei nekilnojamojo
turto agentas.
