Tokia konvojaus pareigūnų ataskaita pirmadienį buvo paviešinta
Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjančiame du iki
gyvos galvos nuteisto H.Daktaro, pravarde Henytė, skundus.
Mašinoje antrankių neprireikė
Nors pirmadienį teisme buvo kalbama apie galimus žmogaus teisių
pažeidimus Lukiškių TI-K, H.Daktaras vėl prisiminė varginančias keliones
iš Vilniaus į Klaipėdą.
Kol Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo Daktarų grupuotės bylą, Henytė
į uostamiestį buvo gabenamas 26 kartus.
Kalinius gabenančios Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovas teisme
aiškino, jog po H.Daktaro skundų buvo atliekamas patikrinimas, bet jokių
konvojaus pareigūnų pažeidimų nenustatyta.
Viename skundų Kauno nusikaltėlių lyderis tikino, kad pareigūnai jam
antrankių nenuėmė net palydėję į tualetą. VST atstovas teigė, kad
suimtieji konvojaus automobiliuose paprastai sėdi be antrankių, jie
uždedami tik agresyviems keleiviams.
„H.Daktaras niekada nepažeidė konvojaus taisyklių, todėl apie antrankius
ir jėgos naudojimą negali būti net kalbos“, – teigiama VST atsakyme.
Kalinį trikdo tarakonai
Henytė teisme tikino, kad jis nepriekaištingai elgiasi ne tik vežamas į
teismus, bet ir gyvendamas Lukiškių kalėjime: „Sėdėdamas kameroje aš
tvarkos nepažeidinėju, tai kalėjimo administracija taip pat tegul
nepažeidinėja įstatymų“.
Už tai, kad gyvena ankštoje ir dvokiančioje kameroje, o duše gali
nusiprausti tik kartą per savaitę, H.Daktaras iš valstybės reikalauja
100 tūkstančių eurų kompensacijos.
Jis ne kartą guodėsi, kad žiemą kameroje būna tik 13-16 laipsnių šilumos,
o karštomis vasaros dienomis temperatūra pakyla iki 33 laipsnių. Nuo
drėgmės kamerose veisiasi tarakonai.
„Tarakonai lipa ant maisto, o kai būna šalta, lenda net į lovą. Kai
pasiskundžiu, tarakonus išnuodija, bet po dviejų-trijų dienų jie vėl
įropoja iš kitų kamerų. Juos reikėtų nuodyti iš karto visose 500 kamerų“,
– pasakojo Henytė.
Nenori gyventi su benamiais
Jis pateikė ir daugiau idėjų, kaip sutvarkyti Lukiškių TI-K kameras:
„Reikia suremontuoti ir išdažyti kamerą, ją nufilmuoti, o tada matysis,
kas ją sugadino“.
H.Daktaras neslėpė, kad kai kurie kaliniai specialiai niokoja kameras.
„Ten gyvena visokių žmonių, iš visokių luomų, visokių „bomžų“. Jie mano,
kad niokodami kameras pakenks kalėjimo administracijai, o iš tiesų
kenkia tik sau“, – teisme moralizavo Daktarų grupuotės vadeiva.
Jis piktinosi, kad neįmanoma išvalyti palangių, kur „bomžai“ primėto
nuorūkų, nuo kurių dvokia prastai vėdinamos kameros. Tokiems darbams
trukdo grotos.
„Normalius žmones galėtų leisti į tvarkingas kameras, o kiti gali
gyventi kaip nori“, – svarstė H.Daktaras.
Norėtų pabučiuoti vaikus
Teisme jis išgirdo ir Lukiškių TI-K administracijos atsakymą, dėl ko
kalėjimo parduotuvėje negali įsigyti kruopų ir ledų. Įkalinimo įstaigose
pardavinėti kruopas ir kreminius gaminius draudžia Teisingumo
ministerijos patvirtintos taisyklės, o prekiauti ledais Lukiškių TI-K
atsisakė dėl didelio darbuotojų užimtumo.
Teigiama, kad prižiūrėtojai nespėtų iš parduotuvės į nuteistųjų kameras atnešti neištirpusių ledų.
Nors H.Daktaras skunde nurodė, jog jam draudžiama bent kelioms dienoms
grįžti į namus, Lukiškių TI-K administracija atsakė, jog tokių prašymo
niekada nėra gavusi.
„Jei aš pasiprašyčiau išleidžiamas į namus, mane palaikytų kvailiu, dar
vaistų prigirdytų. Aš juk toks garsus nusikaltėlis“, – atsakė Henytė.
Jį tenkintų bent ilgalaikiai pasimatymai, per kuriuos su šeimos nariais
galėtų bendrauti ne per stiklą. „Vaikai vis klausia: Kada galėsime tave
pabučiuoti? Tai kiek galima kankinti žmogų“, – kalbėjo H.Daktaras.
