Eurų gamyba įtariamus kauniečius teismas leido suimti

Taip pat apribotos įtariamųjų teisės į nuosavybę, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą ateityje, atsižvelgiant į tai, kiek šie asmenys realizavo padirbtų pinigų.

„Turime laikiną nuosavybės teisių apribojimą į šių asmenų sąskaitas – vienas iš šių asmenų turi vienuolika banko sąskaitų, kitas – vieną. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Taip pat laikinai apribota nuosavybės teisė į vieno iš asmenų turimą automobilį“, – penktadienį žurnalistams sakė prokuroras D.Puzinas.

Abu sulaikyti kauniečiai niekur nedirbo. Teisėsaugininkų paklaustas, koks jo pragyvenimo šaltinis savo butą eurų spaustuve pavertęs vyras tikino, jog reguliariai vykdavo į Angliją, kur uždarbiaudavo statybose.

Pareigūnų duomenimis, į apyvartą galėjo būti paleistos iš viso 169 kupiūros.

Banknotus gaminęs asmuo yra studijavęs poligrafiją, jis anksčiau teistas nebuvo. Kitas įtariamasis, suimtas ilgesniam laikotarpiui, yra teistas ir gavęs administracinių nuobaudų už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Kratų metu taip pat rasta automobilių dokumentų ruošinių – manoma, kad buvo rengiamasi ir šių klastojimui. Tai Olandijoje naudojamų dokumentų ruošiniai.

Manoma, kad jų užsakovai – automobilių prekeiviai iš Kirgizijos.

Lrytas.lt žiniomis, policijos pareigūnai turi informacijos, kad būtent kirgizai buvo vienais pagrindinių Kaune suklastotų eurų pirkėjų.

„Šie žmonės nebuvo apgaudinėjami. Jie puikiai žinojo, kad įsigyja suklastotus eurų banknotus“, – pripažino teisėsaugininkai.

Klastota primityviai, bet efektyviai Savo namuose eurų klastojimo dirbtuvėlę įrengęs kaunietis buvo pasiekęs gana aukštą lygį. Regis jis nesiekė tobulinti klastojimo technologijos, tenkinosi tuo, kad padirbtus eurus sunku atpažinti eiliniam žmogui.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus viršininkas Dalius Suslavičius atkreipė dėmesį, kad banknotai, atspausdinti su paprastu spausdintuvu, sušlapinti išplaukia – tikriems eurams taip nenutinka. Be to, ne tokia ryški juose esanti juostelė, nesikeičia nominalo spalva.

Klastotojai patys pasigamino klišę, su kuria sukurdavo banknoto reljefiškumą, todėl čiupinėjant, pasak specialisto, juos atskirti būtų sunku.

„Klastotė turi iškilumą – tai jie padarė su klišėmis. Su ultravioletiniais spinduliais irgi neverta šviesti, nes ji turi šiek tiek apsaugos, kad būtų galima suklaidinti“, – kalbėjo D.Suslavičius.

Trečiadienį apie 20.30 val. Kaune, Partizanų gatvėje, viename iš daugiabučių prie įėjimo į butą buvo sulaikytas 1976 metais gimęs vyras, jo drabužių kišenėje rastas paketas su 100 vienetų, kaip įtariama, padirbtų 50 eurų vertės nominalo banknotų. Atlikus kratą, taip pat sulaikytas buto šeimininkas, 1967 metais. Bute aptikta 228 vienetai padirbtų 50 eurų kupiūrų, kurių serijos numeriai skirtingi.

Vėliau paaiškėjo, jog pinigų klastotojas specialiai keitė klastojamų banknotų numerius. Juos spausdino naudodamas ne poligrafinę klišę, bet geros kokybės rašalinį spausdintuvą.

Taip pat bute rastas presas giluminiams įspaudams daryti, banknotų klišės, įvairios hologramos, olandiškų automobilių registracijos dokumentų pavyzdžiai, kompiuterinė technika, apie 20 tūkst. eurų įvairiomis kupiūromis ir valiutomis.

Policijos duomenimis, Lietuvoje nuo euro įvedimo išimta maždaug 870 galbūt padirbtų kupiūrų daugiau kaip 40 tūkst. eurų sumai.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pažymėjo, kad Europolas vieną padirbtos kupiūros nominalą buvo priskyręs Lietuvai. Nustatyta, kad tokie padirbti eurai vyravo Kauno regione.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelio kiekio netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo. Tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

Kauno apskrityje iš viso pradėti 189 tyrimai dėl netikrų eurų, dažniausiai randami padirbti 50 eurų banknotai – dėl jų pradėta 115 ikiteisminių tyrimų.

Lietuva eurą įsivedė šių metų sausį.