Didelių politinių ambicijų turėjęs tuometis „Agoros“ koncerno prezidentas, sovietiniais laikais buvo ir KGB mokyklos auklėtinis. Kartu su pirmais Lietuvos verslininkais jis uždirbo ne vieną milijoną. Tačiau kaip teigė jį pažinojusieji, S.Čiapas vertėsi ne vien tiktai legaliu verslu.
Svarbus Daktarų bylos epizodas
Ilgą laiką neištirta laikyta byla yra laikoma vienu iš žiauriausių nusikaltimų Lietuvos kriminalinėje istorijoje. Tačiau kai kuriems ambicingiems pareigūnams užsimojus ištirti senus Kauno Daktarų gaujos nusikaltimus ir pavykus prašnekinti buvusius gangsterius, S.Čiapo užsakytos mirties byla atsidūrė teisme.
Tai buvo vienas svarbiausių epizodų senosios Kauno mafijos lyderio Henriko Daktaro bei jo vyrų nusikaltimų byloje.
H. Daktaras už dvigubos žmogžudystės organizavimą bei įvairius nusikaltimus, susijusius su banditų gaujos veikla, prieš dvejus metus nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos. Panašu, kad toks pats sprendimas bus paskelbtas ir Lietuvos Apeliaciniame teisme, kur baigiama nagrinėti paskutinė Daktarų grupuotės byla.
Atsiskleidė buvęs gaujos šulas
Tačiau atskleistos ne visos prie šiurpaus nusikaltimo prisidėjusių asmenų paslaptys. Net ir pastaruosius metus vykusiuose Daktarų grupuotės teismo procesuose taip ir nebuvo įmintas pagrindinis motyvas, dėl ko beveik prieš du dešimtmečius nuspręsta sušaudyti S.Čiapą. Tai nagrinėjama ir šiomis dienomis pasirodančiame naujausiame mano knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidime.
Kam labiausiai buvo naudinga S.Čiapo mirtis? Kokioje šalyje prieš mirtį jis kartu su H.Daktaru mėgo itin dažnai lankytis? Kaip susiklostė egzekucijoje dalyvavusių samdomų žudikų ir jiems talkinusių kauniečių likimai?
Tokius klausimus portalas lrytas.lt pateikė prieš buvusį bosą H.Daktarą garsioje baudžiamojoje byloje liudijusiam buvusiam gaujos nariui. Jis beveik penkerius metus buvo valstybės saugomas ypač svarbus liudytojas.
Tuo pačiu vyriškis jau spėjo atlikti ir bausmę laisvės atėmimo vietoje. Šiandien jis oficialiai dirba vienoje bendrovėje, o vakarus dažniausiai leidžia namuose, kadangi jam vis dar ribojamas laisvas judėjimas, – namuose jis privalo būti nuo 22 iki 6 valandos.
- Kodėl ne vieną milijoną uždirbęs S.Čiapas, turėjęs labai didelį pažinčių ratą – nuo aukščiausių šalies politikų iki verslo viršūnių buvo pasirinkęs bendravimą su banditiškos aplinkos vyrais iš Kauno Vilijampolės? – lrytas.lt paklausė buvusio Daktarų veikėjo.
– Tai buvo laikai, kai Lietuvoje joks verslas negalėjo „judėti“ be banditų priežiūros. S.Čiapui buvo pasiūlyta kontrabandinio spirito upė iš Amsterdamo. Vienas smarkiai įtikėjęs veikėjas S.Čiapui ir jo žmonėms spiritą suteikdavo be pinigų. Spirito kontrabandos laikais, per savaitę Lietuvos ir Latvijos sieną kirsdavo bemaž 24 vilkikai su spiritu.
Prieš pasirodant šiems automobiliams šalia Kauno būriuodavosi minios žmonių. Aišku, didžiąją dalį šios publikos sudarė tada viešpatavusių kriminalinių „šeimų“ atstovai.
S.Čiapas nebuvo kvailas, todėl vardan savo ir artimųjų ramybės nutarė bendrauti su ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje klestėjusia Daktarų gauja. Jis dažniausiai bendraudavo tik su vieninteliu – H.Daktaru. Kokį jie tada „bizniuką“ buvo užsukę, iki šiol neaišku. Nes kitų gaujos narių jie neįsileidavo į savo slaptą draugiją.
Yra žinomas ne vienas atvejis, kad prieš mirtį S.Čiapas dažnai lankydavosi Vokietijoje, Hamburge. Į šias keliones jis vykdavo kartu su H.Daktaru. Sugrįžęs Henytė saviškiams pasakodavo, kad neva jie su žmonomis apsipirkdavo vietos parduotuvėse, o S.Čiapas kažkur lankydavosi verslo reikalais.
- Bet panašiu metu, 1994 metais, Vokietijoje, Hamburge buvo nušautas ir su kontrabanda sietas kaunietis GintarasPluščiauskas. Jo mirtis iki šiol neištirta. Ar galėjo prie to prisidėti H.Daktaras ir S.Čiapas?
– Sunku pasakyti. Nei aš, nei kiti buvę mano draugai nesame girdėję konkrečių faktų, kad jie būtų prisidėję prie G.Pluščiausko nužudymo Hamburge.
Įdomi aplinkybė: mūsų (Daktarų, – red.past.) byloje teigiama, kad prie G.Pluščiausko mirties užsakymo galėjo prisidėti netgi ir pats ValdasJakutis Tačiau tikrąją paslaptį, kaip ir kas kaltas dėl mirties Hamburge, į kapus nusinešė ir S.Čiapas, ir V.Jakutis (su kontrabanda ir RolandoPakso aplinkos politikais glaudžiai sietas alkoholio pramonės magnatas taipogi nežinomų žudikų nušautas Kaune, 2004-ųjų balandį, – red. past.).
Mirtinas konfliktas dėl pinigų?
- Bet kodėl buvę tokie artimi draugai S.Čiapas ir H.Daktaras ėmė ir susipyko?
– Manau, abu nepasidalijo kartu uždirbtų pinigų (juokėsi). Jie abu labai panašūs, nes visada dėl pinigų būdavo pasiryžę bet kam.
Kai 1996-ųjų vasarį H.Daktaras pateko už grotų, mes, kartu su kitais gaujos nariais ėmėme gęsinti tarp Henytės ir dainininkės DžordanosButkutės kilusį garsų konfliktą. Tuo pačiu siekėmė padėti Henytei, kad šis greičiau ištrūktų į laisvę. Bet nesantaika tarp jų galutinai užgęso, kai vienas iš mūsiškių jai perdavė įspūdingą tais laikais pinigų sumą – 5 tūkstančius dolerių.
Netrukus pasiekė kalbos, kad S.Čiapas ėmė bendradarbiauti su prokurorais ir kitų teisėsaugos tarnybų atstovais iš Vilniaus. Kažkas prasitarė, kad girdėjo, jog S.Čiapas teisėsaugai žada viską iškloti apie jam žinomus ne tik H. Daktaro, bet ir visos Daktarų grupuotės nusikaltimus.
Kalbėta, kad paskutinę gyvenimo dieną, S.Čiapas buvo išsiruošęs į Vilnių, kur turėjo prokurorams suteikti ypatingai svarbių žinių apie Kauno nusikalstamą pasaulį.
Alibį sužlugdė kalėjimo šefas
- Ar H.Daktarą vienareikšmiškai galima laikyti S.Čiapo mirties užsakovu?
– Pirmos instancijos teisme H.Daktaras buvo nuteistas dėl S.Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo organizavimo. Neaišku, ką dar nuspręs link pabaigos judančio Apeliacinio teismo teisėjai.
Klaipėdoje nagrinėjant Daktarų bylą buvo iškviestas liudyti buvęs Lukiškių kalėjimo viršininkas J.Andžela atvirai pareiškė, kad nurodymą nužudyti H. Daktaras galėjo suteikti ir iš kalėjimo kameros. Liudytojas pareiškė, kad kalėjimuose visada tarp prižiūrėtojų būdavo ir nesąžiningų pareigūnų, kurie galėjo perduoti kameroje parašytą H.Daktaro raštelį.
Pamenu, kad vieną dieną Siauras (VidmantasSiaurusevičius, – 2000 metais miręs nuo kvaišalų perdozavimo, – red.past.) aktyviai ėmėsi ieškoti samdomų žudikų. Iš pradžių jis niekam nepasakojo, ką nuspręsta pašalinti. Daktarų gaujoje tomis dienomis jautėsi didžiulė įtampa.
Kadangi tais laikais turėjau nemažai pažinčių Vakarų Europoje ir Rusijoje, kelių senų draugų kvietimu atvažiavo trys buvę sovietų specialaus dalinio kariškiai iš Baltarusijos. Būtent tada apie planuojamą S.Čiapo žmogžudystę sužinojo visi aukščiausi grupuotės nariai.
- Tačiau byloje nustatytas tik S.Čiapo samdomų žudikų veiksmus prižiūrėjęs asmuo?
– Tai buvo Aleksandras Vladimiras Solomka arba Saša Somas Baltarusijos Novopolocko srities kriminaliniame pasaulyje – gerai žinomas veikėjas.
Tarybiniais metais (1982–1984) Somas tarnavo Vitebsko dislokuotose sovietų karinės aviacijos pajėgose, mokėsi karinėje mokykloje. Pasirodo, jis buvo neblogas karinių sraigtasparnių pilotas. Manoma, kad jis buvo rengiamas elitiniame padalinyje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, nemaža dalis šio padalinio vyriškių tapo neblogai apmokamais samdomais žudikais arba banditų gaujų smogikais.
Po tarnybos armijoje A.V.Solomka įsidarbino vienoje Novopolocko įmonėje SMU-5.
Praėjus kuriam laikui už automobilių vagystes Somas buvo nuteistas ir keleriems metams sėdo už grotų. Pasakojama, kad 1991–1994 metais Lenkijos sostinėje Varšuvoje ar jos priemiestyje kartu su keliais tvirto sudėjimo jaunuoliais jis galėjo būti vienas aršiausių dalyvių apiplėšiant banką.
Šio susirėmimo metu ginkluoti užpuolikai pirmieji ėmė šaudyti ir sužeidė du apsaugos darbuotojus, policininką. Pakartotinai banditus puolęs vienas banko apsaugos darbuotojas buvo mirtinai sužeistas šūviu į galvą.
Somas S.Čiapo nužudymo dieną buvo kažkokiame konspiraciniame bute. Po to Jautis (Žymantas Janiselis, – 1998-aisiais dėl sveikatos problemų miręs Daktarų veikėjas, – red. past.) ir Džempis (Rolandas Zaveckas, – šiuo metu atliekantis bausmę kalėjime, – red. past.) žudikus automobiliais išvežė iš nusikaltimo vietos. Po to jie kartu su Somu iš Kauno patraukė į Vilnių, o galiausiai ir paliko Lietuvą.
Tačiau gavęs užsakymą ir subūręs nusikalstamą grupuotę S.Čiapui nužudyti, A.Solomka išvengė kalėjimo bausmės, nes maždaug 1999-ųjų lapkritį su keliais vyrais žuvo automobilio avarijoje Lenkijoje.
Jo žūties aplinkybės iki šiol daugeliui kelia įvairiausių minčių. Šaudžiusieji taip ir nebuvo nustatyti, tačiau vėliau kalbėta, kad tai buvo baltarusiai, kurie vėliau patys buvo nužudyti.
Nesakyčiau, kad tai buvo profesionaliai atlikta užsakyta žmogžudystė. Juk neužilgo Kauno policija surado vieną iš automobilių, kuriuo iš nusikaltimo vietos atsitraukė žudikai. Paskui viename iš pakaunės rajonų buvo aptikti ir žudikų panaudoti „Kalašnikov“ automatai.
Juk rimti „kileriai" tokių klaidų nedaro. Verta prisiminti, kaip prieš keletą metų Maskvoje buvo nušautas kitas garsus kaunietis ŠabtajusKalmanovičius. Nors jis sušaudytas judrioje miesto vietoje, tačiau jo žudikai nesurasti ir šiandien.
Svajoja kuo greičiau išvažiuoti
- Kaip šiandien gyvena buvę Daktarų veikėjai, prisidėję prie S.Čiapo nužudymo?
– Visi daugiau ar mažiau prie to prisidėję gaujos nariai yra mirę arba atlieka bausmes kalėjimuose. Galima sakyti, kad Daktarų grupuotė nustojo egzistuoti dar 2004 metais, nes visi daugmaž išsiskirstėme ir kiekvienas vystėme sau palankų verslą.
Faktiškai, didžioji dauguma iš Daktarų grupuotės jau atliko bausmes, nes jų padarytiems nusikaltimams suėjusi senatis. Be to, jau anksčiau už vieną ar kitą veiksmą jie atliko bausmes, tad beveik visi sugrįžę ir ramiai laiką leidžia laisvėje. Nemaža dalis juk yra seniai, todėl nori tik ramybės, todėl yra įsidarbinę kukliose bendrovėse.
Yra ir tokių, kurie neturi sukaupę jokio turto, ir šiandien vargsta būdami sargais, krovikais, lieja prakaitą emigrantų pamėgtose šalyse. Kai kurie laukia dienos kada galutinai jiems bus nutrauktas namų areštas, ir tikisi išvažiuoti iš Lietuvos. Užsienyje svajoja pradėti naują gyvenimą. Visi jie vengia viešumo, o paragavę neskanios kalėjimo duonos, manau, daugiau nebenorės sugrįžti prie nusikaltimų.
* * *
Po žudikų atakos 1996-ųjų balandį nustatyta: į S.Čiapą paleisti 55 šūviai, pataikė net 44 kulkos. Tą pačią dieną vairuotojas V.Varnas mirė operuojamas Kauno klinikose. Ant užpakalinės mašinos sėdynės buvusi S.Čiapo sutuoktinė Jolanta Čiapienė buvo lengvai sužalota.
Abu nužudytieji palaidoti bendrame kape šalia Kauno esančiose Karmėlavos kapinėse. Beje, šiose kapinėse Amžinojo poilsio atgulė nemažai 1990-aisiais per aršiausius banditų tarpusavio karus kritusių kauniečių nusikaltėlių.
J.Čiapienė vengia dėmesio, todėl visada kategoriškai atsisako prisiminti jos gyvenimą paženklinusią kruviną dramą. Moteris vasaras leidžia besidarbuodama viename iš populiariausių viešbučių Juodkrantės kurorte. Kalbama, kad šis viešbutis priklauso jai ir S.Čiapo vaikams.
Nuo pradžių buvo akivaizdu, kad S.Čiapo mirtis – užsakyta mafijos žmogžudystė, tačiau pirmosiomis dienomis atrodė, kad kaltininkai ir jį nusamdžiusieji taip ir liks neišaiškinti bei nepatraukti į teismą. Tačiau visi koziriai atversti praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, o 2013-ųjų birželį Klaipėdos apygardos teisme nuosprendį išgirdo visi, kurie buvo prisidėję prie garsiojo Kauno milijonieriaus žmogžudystės.
2 –
3 –
Prieš 19 metų įvykdyta S.Čiapo žmogžudystė Kaune, Sargėnuose – vienas brutaliausių Daktarų gaujos surengtų nusikaltimų
Lietuvos ryto archyvo nuotr.
4 –
S.Čiapo našlė J.Čiapienė žmogžudystės vietoje 2006 m. pareigūnams prisiminė įvykio aplinkybes
Nuotr. iš bylos.
5 –
S.Čiapas ir jo vairuotojas V.Varnas palaidoti bendrame kape šalia Kauno, Karmėlavos kapinėse
Nuotr. iš bylos
6 –
Šiais Kalašnikov automatais ir buvo paleisti šūviai į S.Čiapą
Nuotr. iš bylos
7 –
Studijuodamas KGB mokykloje S.Čiapas kuravo tuometinę sovietinės Lietuvos atstovybę Maskvoje
Nuotr. iš bylos
8 –
Nemažai apie spalvingą S.Čiapo gyvenimą rašoma paskutinėje D.Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ versijoje
Lrytas.lt nuotr.
9 –
Senoji Daktarų gvardija Siauro (pažymėtas nr.8) vestuvėse
Nuotr. iš bylos
10 –
Apie S.Čiapo nužudymą 1996 m. gausiai rašyta ir dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmuose puslapiuose
Lrytas.lt nuotr.
