„Ką tu čia man davei, neatsidaro.“ „Nuotrauka ten.“ „Neatsidaro.“ „Gerai, važiuoju dar kartą“, – keiksmažodžiais pramieštą D.Kedžio ir jo svainio Aido Venckaus pokalbį 2009 metų rugsėjo 21 dieną užfiksavę kriminalistai tąkart net neįtarė, kad Andrių Ūsą ir Joną Furmanavičių pedofilija apkaltinę kruvinos istorijos kūrėjai jau yra suradę ir trečią auką.
Nuo tos dienos trečiuoju šviesiaplaukiu Aidu vadintas mergaitę tariamai tvirkinęs vyras įgijo žmogiškąjį pavidalą, bet jis nuo visuomenės buvo slepiamas iki pat jo mirties – 2010 metų gruodžio.
Po mirties – šmeižtas
Tuomečio Kauno apygardos teismo, kuriame dirbo ir Neringa Venckienė, pirmininko Alberto Milinio šeima ilgai neįtarė pakliuvusi į „violetinių“ seklių akiratį.
Net kai 2010 metų liepos 17 dieną prie savo namų pakaunėje Miliniai rado padėtą gedulingą vainiką, uždegtų žvakių ir buvo prilaistyta kraują primenančio skysčio, jie pamanė, kad tai kerštas teisme dirbančiam ir griežtumu pasižyminčiam A.Miliniui.
Kad išgalvotos pedofilijos akiratyje buvo atsidūręs ne teisėjas, o jo 24 metų įsūnis Vaidas, susivokta tik radus jo kūną.
Po V.Milinio laidotuvių „violetinė minia“ suošė: „Juk tai tas pats asmuo, kurio fotoportretą vienoje televizijos laidoje sudarė N.Venckienė. Taip, tai tikrai tas pedofilas!“
Prisiminė seną pokalbį
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl V.Milinio nužudymo ir jo šmeižimo, prisimintas keistas D.Kedžio pokalbis su sesers vyru.
Tyrėjai pradėjo domėtis, ar ne apie V.Milinio nuotrauką kalbėjo žmogžudystėms besiruošiantis D.Kedys su A.Venckumi.
Dabar abejonių neliko – kalbėta tikrai apie V.Milinio nuotrauką, kurią D.Kedys gavo iš policijos duomenų bazės.
Kadangi ši informacija nėra visiems pasiekiama, pareigūnai greitai nustatė, kad V.Milinio ir A.Milinio duomenis bei jaunuolio nuotrauką, prisijungdamas su savo slaptažodžiais prie duomenų bazės, iš savo kompiuterio ištraukė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Alvydas Krivickas.
Sieja darbas ir draugystė
Šis pareigūnas yra buvęs gero A.Venckaus draugo advokato Arnoldo Blaževičiaus pavaldinys.
A.Venckui dirbant Kauno VPK šeštajame skyriuje (vėliau jis pervadintas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba) operatyvininku, A.Blaževičius vadovavo to paties komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, tačiau pakliuvo į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį, atsidūrė teisiamųjų suole, bet buvo išteisintas.
Po išteisinimo jis grįžo į tarnybą, bet 2008 metų gruodį pasiprašė išleidžiamas į pensiją ir 2011 metais tapo advokatu.
Dabar A.Blaževičius gina D.Kedžio pagalbininką Raimundą Ivanauską, o jo buvusi žmona Inga Blaževičienė – Eglę Barauskaitę.
Pareigūnas prarado atmintį
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.Milinio nuotrauka iš policijos duomenų bazės buvo paimta ir į kompaktinę plokštelę įrašyta tą pačią dieną, kai apie paslaptingąją nuotrauką kalbėjosi D.Kedys su A.Venckumi.
Nors prisijungiant prie duomenų bazės buvo naudojamas A.Krivicko vardas ir slaptažodis, jis kaltu neprisipažįsta.
Buvęs A.Blaževičiaus pavaldinys neneigia, jog prisijungta iš jo kompiuterio, tačiau aiškina, kad neprisimena, jog būtų duomenų bazėje ieškojęs Milinių ar tuo labiau perdavęs šiuos duomenis pašaliniams asmenims.
A.Krivickas tikino, jog savo slaptažodžio ir prisijungimo vardo niekam nesakė, tačiau ne kartą uoliai vykdė viršininkų nurodymus ir duomenų bazėje ieškojo informacijos apie jų nurodytus asmenis.
Pareigūnas teigė, kad vykdydamas kažkieno nurodymus jis prie duomenų bazės galėjo prisijungti ir 2009 metų rugsėjo 21 dieną, bet tvirtino neprisimenąs ne tik Milinių pavardės, bet ir to, kas prašė informacijos apie juos, nors į sistemą buvo įtraukta ne tik V.Milinio vardas ir pavardė, bet ir jo asmens kodas.
A.Krivicką gina ir dar vienas A.Venckaus draugas advokatas Artūras Bauža, kuris dar visai neseniai buvo ir D.Kedžio bendrininko R.Ivanausko gynėjas.
Dailininką rado laukuose
2010 metų pradžioje per TV3 transliuotoje laidoje „Akistata“ buvo sudarytas tariamo trečio pedofilo Aido fotorobotas.
Jį esą pagal N.Venckienės pasakojimą nupiešė laidoje nepristatytas dailininkas, kaip vėliau paaiškėjo, Kruonyje gyvenantis Donatas Mockus.
Šią pavardę laidos kūrėjai ilgai slėpė nuo teisėsaugininkų. Jie aiškino, kad dailininką surado netyčia, vaikščiojantį kažkur Kaišiadorių rajono laukuose, po to įsodino į automobilį, nuvežė pats N.Venckienę ir liepė jam piešti įtariamojo fotorobotą.
Kaip jis buvo sudarinėjamas, laidos redaktorė esą taip pat nematė.
Jos teigimu, palikusi operatorių filmuoti ji išėjo į kitą kambarį ir šnekučiavosi su N.Venckienės motina Laimute Kediene.
Pati N.Venckienė apie šį filmavimą aiškino taip pat skirtingai.
Vieną kartą ji teigė, kad Aido bruožus jai smulkiai nupasakojusi Laimutės Stankūnaitės duktė, o ji tik juos perpasakojusi dailininkui, kitą kartą tvirtino, jog pedofilą Aidą savo akimis matė Kauno apygardos teisme, pakilo su juo liftu ir pastebėjo, kaip šis įėjo į J.Furmanavičiaus kabinetą.
Prakalbo apie įkvėpimą
Tyrėjams gavus nesumontuotą laidos įrašą, subliūško ir viena, ir kita N.Venckienės versija.
Įraše aiškiai matyti ir girdėti, kad N.Venckienė nenurodė D.Mockui jokių įtariamojo bruožų, jis piešė pats, o pabaigoje paklausė, ar panašus. „Lyg ir panašus“, – atsakė N.Venckienė.
Dar įdomesnis yra D.Mockaus liudijimas. Jis tyrėjams teigė, kad gavęs užsakymą nupiešti vieną ar kitą žmogų visada dirba žiūrėdamas į jo nuotrauką, tačiau tąkart buvo atvirkščiai – vyrą nupiešęs neturėdamas jo fotografijos.
„Pagavo įkvėpimas“, – dėstė dailininkas, nors ir negalėjo paaiškinti, kodėl ne tapydamas meninį paveikslą, o piešdamas įtariamojo prievartautojo fotorobotą perteikė ne kažkieno kito, o V.Milinio veido bruožus, nors, kaip pats tvirtina, nei jo gyvo, nei jo nuotraukos nematė.
Paklaustas, ar galėtų dar kartą nupiešti V.Milinio ar kokio kito asmens portretą, neturėdamas jo nuotraukos, D.Mockus eksperimentą atlikti atsisakė – esą to padaryti nesugebėtų.
Norint nustatyti, ar D.Mockus piešė V.Milinį iš nuotraukos, buvo atliktos dvi nepriklausomos ekspertizės.
Ir Olandijos, ir Lietuvos teisės ekspertizės centro specialistai patvirtino, kad fotorobotas nupieštas iš nuotraukos, kurią 2009 metų rugsėjo 21 dieną iš policijos duomenų bazės, kaip įtariama, paėmė A.Krivickas ir kurią tą pačią dieną A.Venckus perdavė D.Kedžiui.
Melavo apie neištariamą raidę
Pradėjus aiškintis, kada pradėtas šmeižtas prieš Milinių šeimą, buvo apklausta nemažai Klonio gatvėje prie Venckų ir Kedžių tvoros budinčių žmonių.
Jie paliudijo, kad apie tai, jog trečiasis pedofilas gali būti ne Aidas, o Vaidas, jiems į galvą pradėta kalti 2010 metų vasarą.
N.Venckienė, abu Kedžiai ir L.Kedienės sesuo Audronė Skučienė pirma pasitaikiusia proga savo pašnekovams pradėdavo aiškinti, kad mergaitė neištaria raidės v, todėl pedofilo vardas gali būti ne Aidas.
Tada dar nedaugelis suprato, kad šiai Venckų ir Kedžių versijai paneigti reikia labai nedaug, būtų užtekę tik peržiūrėti paties D.Kedžio filmuotą mergaitės pasakojimą, kuriame ji raidę v ištaria be defektų.
Daugmaž tuo pačiu laiku, kai sukurta raidės v versija, Klonio gatvės budėtojams buvo duotas raštelis, kuriame, be L.Stankūnaitės, J.Furmanavičiaus, A.Ūso ir Violetos Naruševičienės pavardžių, jau buvo minimi ir kiti „pedofilai“ – N.Venckienei neįtikę kolegos, L.Stankūnaitės ir A.Ūso advokatai bei abu Miliniai.
Po raštelio – sekimas
Prie A.Milinio pavardės buvo parašytos J.Furmanavičiaus ir Aukščiausiojo teismo teisėjo Armano Abramavičiaus pavardės ir nurodyta, kad juos sieja Jūrmala ir vaikai.
V.Milinio pavardė atsidūrė vienoje grupėje kartu su L.Stankūnaite, V.Naruševičiene ir A.Ūsu, o juos esą sieja kaimynystė. Anot metus patvoryje budėjusio Vitalijaus Keršio, šį raštelį rašė A.Skučienė, o jį diktavo N.Venckienė.
„Eikite, ko čia sėdite be reikalo, pasekite, ar tikrai jie visi susiję“, – tokius A.Skučienės pasakytus žodžius prisimena V.Keršis.
Gavę raštelį ir nurodymą sekti jame įrašytus žmones, N.Venckienės garbintojai ilgai nelaukė.
Netrukus didžioji dalis N.Venckienės „mirtininkų“ sąraše atsidūrusių žmonių suprato esantys sekami, sulaukė šantažo ir grasinimų. Buvo persekiojami ne tik jie patys, bet ir jų vaikai.
Jaunuolį pagrobė, kankino ir nužudė
* 24 metų V.Milinis (nuotr.) dingo 2010 metų gruodžio 3-iąją. Atskirai nuo tėvų gyvenęs jaunuolis prieš išvažiuodamas iš namų paskambino motinai ir pasakė, kad netrukus atvyks, tačiau artimieji jo taip ir nesulaukė.
* Tėvai tą patį vakarą bandė jam prisiskambinti mobiliuoju telefonu. Jis veikė, bet niekas neatsiliepė.
* V.Milinio kūnas buvo rastas tik gruodžio 11 dieną netoli tėvų namų, Sergeičikų kaime, prie miško, „Subaru“ automobilyje.
* Vaidas buvo nušautas šūviu į galvą, prieš mirtį buvo žiauriai kankinamas. Jo rankos buvo kruvinos, sudaužyta krūtinė, nuo smūgių pažeisti plaučiai ir širdis.
* V.Milinis buvo Lietuvos sportinio šaudymo sąjungos narys, turėjo legaliai įsigijęs pistoletą „Sig Sauer“. Ginklas su išimta dėtuve buvo rastas vienoje jo striukės kišenėje, kitoje – pistoleto apkaba.
* Nužudyto jaunuolio kūnas surastas pagal jo mobiliojo telefono buvimo vietą. Gruodžio 11 dieną kažkas kelioms minutėms įjungė jo telefoną.
* Automobilis, kuriame rastas V.Milinis, buvo kruopščiai nuvalytas. Nei ant jo durelių, nei salone neaptikta jokių pirštų atspaudų – net paties automobilio savininko.
Vilniečiai pričiupo du kriminalistus
* Kad pareigūnai neteisėtai landžioja į policijos duomenų bazę, patvirtino ir šią savaitę paaiškėję skandalingi faktai.
* Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė du kriminalinės policijos tyrėjus, dirbančius Vilniaus penktajame ir Vilniaus rajono policijos komisariatuose.
* Abiejų tyrėjų namuose ir darbovietėse atliktos kratos, jiems pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
* Abu pareigūnai vienas su kitu nėra susiję, tačiau jų padaryta veika panaši – suinteresuotų asmenų paprašyti tikrindavo jų nurodytų gyventojų asmeninius duomenis policijos registre. Manoma, kad tai jie darė už pinigus.
