Teisėsauga, kartą teismo jau įpareigota papildomai dirbti dėl neišsamiai atlikto tyrimo, ir antrąsyk nusprendė, kad mano sūnų žiemos naktį užpuolę, daužę, šaltyje suspardytą palikę recidyvistai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl žmogžudystės. Jie atsakys tik dėl plėšimo.
Aš jau nuleidau rankas. Tegul Dievas būna jiems teisėjais“, – pareigūnų darbu nusivylusi, pasakojo kaunietė Angelė Sendzikienė, netekusi vienturčio sūnaus, Kauno technologijos universitete studijavusio 25 metų Karolio Sendziko.
Dešimt kartų už vagystes, plėšimus teistam lentvariškiui Mariui Kadišai ir septynis kartus teistam jo bendrininkui Eduardui Polukejevui už M.Sendziko nužudymą būtų grėsęs kalėjimas iki gyvos galvos.
Tačiau įrodžius tik plėšimą, E.Polukejevas kalės 5 metus, o M.Kadiša – 4 metus ir 6 mėnesius.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika šiomis dienomis nusprendė, jog nėra duomenų apie smurtinę K.Sendziko mirtį.
Vaikinas buvo žiauriai sumuštas 2012 metų gruodžio 15-osios vakarą, prie Lentvario geležinkelio stoties.
Nuo smūgių jis ne kartą parkrito ant sniego.
Atėmę iš vaikino kompiuterį, 700 litų ir telefoną, M.Kadiša ir E.Polujekevas paliko jį gatvėje, spaudžiant šalčiui.
Studento kūnas buvo aptiktas 2013 metų gegužės 1 dieną, už 9 kilometrų nuo užpuolimo vietos esančiame nuošaliame Raudonės kaime (Trakų r.).
Gruodžio 16-osios naktį K.Sendziką paskutinis Lentvaryje matė geležinkelio darbuotojas. Vaikinas sunkiu žingsniu sniege išvoliotais drabužiais ėjo Kauno link.
Pareigūnai abu recidyvistus sulaikė praėjus penkioms dienoms nuo nusikaltimo, tad jie arba jų draugai turėjo laiko paslėpti auką.
K.Sendziko artimieji įsitikinę, kad sudaužytas, vos ant kojų pastovintis jaunuolis siaučiant pūgai nebūtų pajėgęs pėsčiomis įveikti tokio atstumo ir pasiekti vietovę, kurią nuo Lentvario skiria aplinkelis.
Medicinos ekspertai pareiškė, jog dėl smarkiai suirusio kūno nustatyti mirties priežasties nėra galimybių.
Pagal mobilaus telefono signalus galima nustatyti, ar žmogus buvo tam tikroje vietoje ne daugiau kaip prieš pusę metų.
Suradus negyvą jaunuolį po puspenkto mėnesio, Trakų policijos pareigūnai ir jiems vadovaujantys prokurorai turėjo dar pusantro mėnesio patikrinti, ar M.Kadiša, E.Polukejevas, taip pat jiems galbūt padėję paslėpti kūną pažįstami 2012 metų gruodžio 15-osios vakarą ar vėliau buvo įkėlę koją į Raudonės apylinkes.
„Tačiau signalai laiku nepatikrinti, o paskui tai padaryti buvo jau per vėlu.
Aplaidaus tyrėjų darbo rezultatas – užpuolikai išvengė atsakomybės už nužudymą“, – pasakojo prislėgta A.Sendzikienė.
2014 metų pabaigoje moteris buvo pasiekusi, kad jos sūnaus mirties aplinkybės būtų tiriamos iš naujo.
„Nenustatyta, jog Lentvaryje 25 metų K.Sendziką apiplėšusių M.Kadišos ir E.Polukejevo mobilieji telefonai būtų prisirišę prie ryšio stočių Raudonės kaime, kuriame buvo rastas negyvas studentas.
Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas kitų asmenų, su kuriais tą vakarą bendravo M.Kadiša ir E.Polukejevas, ryšio priemonių prisijungimas.
Siekiant pašalinti abejones, ar M.Kadiša po apiplėšimo nebuvo antrą kartą užpuolęs K.Sendziko, tikslinga išsamiai apklausti visus žmones, su kuriais M.Kadiša bendravo, patikrinti, kur jie buvo tą naktį.
Nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis tiesai nustatyti.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos padarytos išvados, jog nėra duomenų apie smurtinę K.Sendziko mirtį, – skubotos, todėl tyrimą reikia tęsti“, – prieš kelis mėnesius nutarė Vilniaus apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, patenkinusi A.Sendzikienės prašymą dėl bylos atnaujinimo.
Tačiau pareigūnai, įpareigoti tęsti tyrimą, vėl nieko nepešė ir pastarosiomis dienomis antrą kartą jį nutraukė, neradę žmogžudystės įkalčių.
Tačiau įtarimai, kad vaikinas mirė nuo užpuolikų rankos, laikui bėgant tik stiprėjo.
Aplaistyti kruvino žygio M.Kadiša ir E.Polukejevas nuėjo pas pastarojo sugyventinės Valentinos Dubickajos draugę Žaną Šerubniovą.
Prasiblaivę išgertuvių dalyviai M.Kadišos nerado.
Jis, pasirodęs rytą su mėlyne paakyje, E.Polukejevui atskleidė, jog naktį lauke pasivijo studentą, antrąkart jį sumušė ir iš kišenės ištraukė 300 litų.
E.Polukejevas, būdamas kalėjime, apie tai papasakojo teisėsaugai.
Šis užpuolimas galėjo būti lemtingas, tačiau pareigūnams nepavyko pričiupti M.Kadišos.
