Su tokia dilema susidūrė buvusios „Nordea“ banko Vilniaus skyriaus
vadybininkės 29 metų Laurynos Jurkutės bylą išnagrinėjęs Vilniaus
apygardos teismas (VAT).
Buvusi banko „Nordea“ vadybininkė buvo teisiama už tai, jog nuo 2010-ųjų iki
2013-ųjų sausio iš banko kasos pasisavino 105 tūkstančius eurų (tuomet
362 tūkst. 554 lt.)
Vilniuje, Saltoniškių bei Didžiojoje gatvėje esančiuose banko skyriuose
klientus aptarnavusi vadybininkė pinigus savinosi įvairiomis sumomis,
siekiančiomnis iki 20 tūkstančių litų.
Pastebėję lėšų trūkumą, banko atstovai kreipėsi į policiją. L.Jurkutė
nuo pat tyrimo pradžios prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, teisme ji
atvirai davė parodymus ir padedama artimųjų bankui grąžino pasisavintus
pinigus.
Tačiau to nepakako, kad sunkų nusikaltimą – didelės vertės turto
pasisavinimą – įvykdžiusi moteris galėtų išvengti laisvės atėmimo
bausmės. „Įstatyme numatyta, kad ji pati turėjo atvykti į policiją ir
pranešti apie įvykdytą nusikaltimą. To ji nepadarė“, – aiškino VAT
teisėjas Pavelas Frolovas.
Tačiau teisėjas teigė negalintis skirti ir laisvės atėmimo bausmės: „tai
aiškiai prieštarautų teisingumo principams“. Teismas atsižvelgė į tai,
kad L.Jurkutė anksčiau nebuvo teista, bausta tik už kelių eismo
taisyklių pažeidimus.
VAT nusprendė, jog buvusiai banko darbuotojai užteks skirti 6778 eurų
baudą. Ji „Nordea“ bankui turės atlyginti ir teismo išlaidas – 273
eurus. Visą žalą buvusi vadybininkė atlygino, todėl bankas atsiėmė
ieškinį.
Iš banko atleista L.Jurkutė išvažiavo gyventi pas tėvus į Klaipėdos
rajoną ir šiuo metu yra bedarbė. Paklausta, ar turės už ką sumokėti
baudą, ji tylėdama spruko iš teismo salės.
Anksčiau teisme L.Jurkutė yra pasakojusi, jog į skolas ją įklampino
nekilnojamojo turto agentas, kuris jai įsiūlė butą Antakalnyje. Moteris
ėmė paskolas iš kitų bankų ir skolindavo agentui, o šis pinigų
negrąžindavo. Tuomet ji pradėjo imti pinigus iš savo darbovietės ir jų
nebegrąžino.
