Šiuose namuose dažnai vykdavo išgertuvės, tačiau nei Petronėlė, nei
Algis nebuvo asocialūs žmonės. Gyveno tvarkingai ir taupiai, augino
gyvulių, Algis dirbo Marijampolėje. Padovinio gyventojai apie juos abu
atsiliepė tik gerais žodžiais.
Neimantas šiuose namuose lankydavosi dažnokai.
Lemtingąjį antradienį jaunuolis į pensininkės namus atsinešė du butelius
alkoholio, o rankovėje slėpė peilį.
Prie vaišių stalo sėdinti kelių kaimiečių kompanija net nenutuokė, kokia
tragedija baigsis išgertuvės.
Po kiek laiko du sugėrovai išėjo. Algis atsigulė pamiegoti. Virtuvėje
liko Petronėlė ir Neimantas. Šis nebuvo stipriai apgirtęs.
Jaunuolis tykojo, kada galės užpulti vis dar nieko neįtariančią
pensininkę.
Petronėlė buvo į jaunąjį svečią pasisukusi nugara, kai į jos kūną staiga
pasipylė dūriai. Vėliau ekspertai nustatė per 30 durtinių žaizdų.
Po to Neimantas nusėlino prie miegančio pensininkės sūnaus ir į jo kūną
peilį smeigė per 20 kartų.
Vėliau įtariamasis prisipažino, jog į Petronėlės ir Algio namus jis ėjo
turėdamas tikslą pasiturimai gyvenančius žmones apiplėšti. O nužudė juos
esą todėl, kad neliktų liudininkų.
Kraujo klanai telkšojo virtuvėje ir kambaryje, juo buvo persisunkusi
lova, kurioje buvo užpultas miegantis vyriškis.
Žudiko nesutrikdė krauju paplūdę nebegyvi kūnai, po egzekucijos jis
veikė šaltakraujiškai.
Jis kuitėsi kambariuose, ieškojo pinigų, tačiau nerado, pasiėmė Algio
telefoną, iš negyvos pensininkės ausų išsegė auksinius auskarus ir,
įsėdęs į nužudytojo automobilį „Volkswagen Passat“, išvažiavo iš sodybos
kiemo pas savo artimuosius.
Neimantas jiems pareiškė, jog automobilį neva jam pardavė Algis. Tačiau
namiškiai tuo nepatikėjo, nusprendė išsiaiškinti su pačiu mašinos
savininku ir nuvyko į jo namus. Šiuose aptiko žiaurių skerdynių vaizdą.
Kai Padovinyje pasklido žinia apie žvėrišką nusikaltimą, prie Petronėlės
namų susirinko būrys kaimo gyventojų. Žmonės buvo sukrėsti.
„Policija buvo atitvėrusi įvažiavimą į kiemą. Labai daug kaimo
gyventojų stovėjo atokiau ir stebėjo. Visi iš karto suprato, kas yra
žudikas. Minioje buvo daug Neimanto bendraamžių. „Seniai jį reikėjo
uždaryti“, – kalbėjo jaunuoliai.
Neimantas nuo mokyklos laikų buvo daugybę problemų keliantis vaikas.
Jis buvo vidutinių gabumų, mokėsi profesinėje mokykloje. Prieš kurį
laiką dirbo Vilniuje, atrodo, automobilių plovykloje. Kaime žmonės
kalbėjo, jog jis tą darbą prarado per kvailą galvą.
Neimantas dažnokai girtaudavo, būdavo neprognozuojamas, nuolat sukeldavo
muštynes.
Niekas nesupranta, kas jam šovė į galvą“, – kalbėjo žudynių priblokšti
kaimo gyventojai.
Į Marijampolės teismą atgabentas dviejų žmonių nužudymu įtariamas
nedidelio ūgio jaunuolis elgėsi ramiai. Tik pamatęs į jį nukreiptas
žurnalistų kameras užsitempė striukę ant galvos.
Įtariamasis tikino, jog gailisi žudęs. Nežinia, ar ši atgaila nuoširdi,
nes nusikaltimui jaunuolis rengėsi iš anksto.
Sunkinančių aplinkybių – apsčiai: nužudyti du žmonės, vienas jų –
bejėgiškos būklės (miegantis), gyvybės atimtos iš savanaudiškų paskatų,
gviešiantis turto.
˙
