Kitas teismo posėdis numatytas balandžio 17 dieną, bet jame greičiausiai neišvysime Kriminalinės policijos biure dirbančio Emilijaus Damukaičio, nes pareigūnas pareiškė norą nedalyvauti nagrinėjant apeliacinį skundą.
Pasak prokuroro Arūno Vereniaus, E.Damukaitis tokią teisę turi, tačiau jis privalės atvykti į teismo posėdžius, jei Vilniaus apygardos teismas nuspręstų skundą nagrinėti tiriant joje esančius įrodymus ir kviečiant liudytojus.
Apskųsti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro (KPB) pavaduotojui Tomui Ulpiui ir iki šiol biure dirbantiems Vitalijui Vitkovskiui, E.Damukaičiui bei Dariušui Sinkevičiui norėjo ir nukentėjusiais šioje byloje pripažinti Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai Tatjana bei Stasys Stankūnai, tačiau jiems ši galimybė buvo nesudaryta.
Pernai gruodžio 5-ąją esamus ir buvusius pareigūnus išteisinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius taip ir nesugebėjo išsiųsti nukentėjusiesiems nuosprendžio.
Jį Stankūnai ir jo dukra gavo tik tada, kai prokuroras A.Verenius jau buvo įteikęs teismui apeliacinį skundą.
Teisėjo V.Paškevičiaus gruodžio pradžioje paskelbtas nuosprendis privertė aiktelėti ne vieną bylą sekusį žmogų – pirma dviem savaitėmis atidėjęs planuotą nuosprendžio paskelbimą, gruodžio 5-ąją teisėjas vėlavo beveik valandą, o ir jį paskelbęs susirinkusiems nepateikė nė vieno motyvo, kodėl buvę ir esami policijos pareigūnai išteisinti dėl visų jiems
pateiktų kaltinimų.
Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas pats vargu ar suprato, ką buvo parašęs – jo nuosprendyje buvo daugybė klaidų, kurias teismo sekretorė taisė ne vieną dieną.
Net išteisintojo V.Račkausko pavardė nuosprendyje buvo parašyta su klaida – Rakauskas, o pagrindinis bylos liudytojas Mindaugas Žalimas jame kažkodėl virto Mindaugu Kedžiu.
V.Račkauskas, T.Ulpis, E.Damukaitis, V.Vitkovskis ir D.Sinkevičius buvo kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybinių pareigų neatlikimu, nes nuslėpė nuo prokuratūros M.Žalimo apsilankymą Policijos departamente ir tai, kad jis perspėjo, jog D.Kedys ruošiasi žudyti jam neįtikusius žmones.
M.Žalimo liudijimus V.Paškevičius įvertino kritiškai, esą D.Kedžio bendrininku turėjęs tapti vyras į Policijos departamentą atėjo tik išsikalbėti apie savo gyvenimą, ir išteisino pareigūnus dėl D.Kedžio paieškos.
Esą nėra jokių duomenų, kad teisiamieji būtų blogai ieškoję garliaviškio, nors šie tuo net nebuvo kaltinami.
Teismas taip pat pabrėžė, kad net nesvarstė, ar T.Ulpis ir E.Damukaitis galėjo užkirsti kelią D.Kedžio žudynėms, nes jiems nebuvo pateikti kaltinimai dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo.
Neįžvelgė teisėjas ir T.Ulpio bei E.Damukaičo kaltės dėl to, kad, gavę iš M.Žalimo informacijos apie D.Kedžio planus žudyti žmones, jie nepradėjo operatyvinio tyrimo.
V.Paškevičiaus nuomone, iš M.Žalimo gauta informacija T.Ulpis pasidalijo su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe (nors tai teisme paneigė apklausti prokuratūros vadovai. – Red.) ir ši informacija esą buvo panaudota ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo.
„Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir operatyvinio tyrimo bylą neleidžiama“, – nuosprendyje konstatuoja V.Paškevičius, matyt, pamiršdamas, jog penki į teisiamųjų suolą sėdę pareigūnai niekada neturėjo nieko bendra su byla dėl galimo Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimo, o buvo kaltinami tuo, kad nepradėjo tyrimo dėl planuojamų žmogžudysčių.
V.Račkauską ir E.Damukaitį prokuratūra taip pat kaltino suklastojus dokumentą. Jau po žmogžudysčių prokurorai pareigūnams atsiuntė oficialų raštą, kuriame buvo klausiama, ar iki 2009 metų spalio 5 dienos jie turėjo kokios nors informacijos apie D.Kedžio planus.
Pareigūnai taip pat oficialiai atsakė nieko nematę, neturėję ir nežinoję.
„Kaltinamajame akte minimas raštas neatitinka dokumento sąvokos“, – nusprendė V.Paškevičius.
