Prieš kurį laiką viena Klaipėdos gyventoja užsuko į M.Navicko kontorą S.Nėries gatvėje. Klientė laukė, kol savo kabinete kitais reikalais užsiėmęs advokatas galės ją priimti.
Tuo metu laukiamajame nieko nebuvo. Pamačiusi ant spintelės padėtą mobilųjį telefoną HTC moteris jį įsimetė į savo rankinę. Po trumpo pokalbio su advokatu išėjusi iš kontoros vagilė telefoną išjungė.
M.Navickas greitai pasigedo telefono. Paskambinęs klientei jis pasiteiravo, ar ji per klaidą jo nepaėmė.
Moteris patikino jokio telefono advokato kontoroje nemačiusi ir jo nepaėmusi.
Grįžusi namo klaipėdietė įsijungė iš kontoros išneštą telefoną.
Žiūrinėdama įrašus, nuotraukas ji suprato, kad pavogė aparatą, kuris priklauso jos interesams civilinėje byloje atstovaujančiam M.Navickui.
Tada moteris iš telefono išėmė SIM kortelę, ją išmetė ir įsidėjo savąją.
Įtardamas, kad jo aparatą galėjo pasisavinti kuris nors lankytojas, M.Navickas kreipėsi į policiją. Patirtą nuostolį jis įvertino 520 eurų.
Vogtu daiktu klaipėdietė naudojosi neilgai. Netrukus jai paskambino pareigūnai ir paprašė grąžinti iš biuro pavogtą telefoną.
Supratusi, kad įkliuvo, moteris svetimą aparatą iškart atidavė pareigūnams, pripažino savo kaltę ir ėmė atgailauti.
Nors telefonas buvo grąžintas savininkui, vagilei teko stoti prieš Klaipėdos apylinkės teismą. Moteriai buvo skirta šešių bazinių socialinių išmokų bauda – 228 eurai.
Kadangi M.Navickas jokios žalos nepatyrė, o teisiamoji kritiškai įvertino savo poelgį, bausmė už nesunkų nusikaltimą buvo sumažinta trečdaliu.
Nenusigręžė nuo klientės
Vos tik vagystė išniro į dienos šviesą, moteris atsiprašė advokato. Jis nuo klientės nenusigręžė – toliau atstovavo jos interesams ir galiausiai laimėjo daug metų narpliotą civilinę bylą.
Anksčiau prokuroru dirbęs M.Navickas teigė prašęs nepradėti baudžiamojo proceso jį apvogusiai klaipėdietei, tačiau įstatymai vienodi visiems: „Visko pasitaiko – kartais žmonės suklumpa ir lygioje vietoje. Ši moteris daug iškentėjo, atleidau jai.“
Pervestus pinigus pradangino
Gindamas šios klaipėdietės interesus M.Navickas laimėjo aštuonerius metus trukusią painią civilinę bylą – padėjo jos šeimai susigrąžinti uostamiestyje įsigytą naują trijų kambarių butą.
Gavusi paskolą ir sumokėjusi pinigus už butą šeima sužinojo, kad gali jo netekti, nes skolų už jį SEB bankui negrąžino buvęs šeimininkas. Į jo sąskaitą banke „Swedbank“ pirkėjai buvo pervedę 245 tūkst. litų (apie 71 tūkst. eurų).
Sandorio, kurį buvo patvirtinusi ir notarė, dalyviai susitarė, kad SEB bankas ankstesnio įkeitimo teises ir prievoles perleis „Swedbank“ iškart po to, kai buto pardavėjas grąžins skolą.
Tačiau pardavėjas apgavo visus – iššvaistė į „Swedbank“ atidarytą jo sąskaitą pervestus buto pirkėjų pinigus. Skola pakibo ore, kai šis vyras buvo nuteistas kalėti už kriminalinius nusikaltimus.
Grėsė netekti įsigyto buto
Matydamas, kad įkalintas kreditorius nė nemano grąžinti skolos, SEB bankas jo prievoles už įkeistą butą perkėlė naujiems šeimininkams – reikalavo, jog jie atlygintų nuostolius. Prasidėjo bylų maratonas.
Bankininkų prašymu ginčijamas būstas buvo areštuotas, sąžiningų pirkėjų teisės apribotos. Šeima sulaukė grasinimų, kad bus išmesta į gatvę po to, kai antstoliai įkeistą butą parduos iš varžytynių.
M.Navickui pavyko įrodyti, kad visą košę užvirė viena garsi uostamiesčio notarė – patvirtino juridiniu požiūriu ydingą sandorį, neužtikrinusi nei buto pirkėjų, nei hipotekos kreditorių teisių.
Byla baigėsi tuo, kad panaikinus buto areštą šeima dabar gali jame ramiai gyventi.
SEB banko nuostolius padengs ne pirkėjai, o savo pareigas nerūpestingai atlikusios notarės veiklos draudikai.
Negali sau atleisti
Buto savininkų džiaugsmą laimėjus sudėtingą bylą apkartino teismo procesas dėl smulkios vagystės advokato M.Navicko biure.
– Gal advokatas nepateisino lūkesčių, tikėjotės iš jo daugiau? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo apvogto advokato klientės.
– Aš labai gailiuosi, kad įskaudinau žmogų, kuriam esu dėkinga. Jis nuo manęs nenusigręžė net tada, kai viskas išaiškėjo.
– Keistą jūsų poelgį nelengva suvokti – nuvylėte savo gynėją.
– To jau nebepakeisi. Dabar atrodo, kad ne man taip atsitiko. Gyvenu nelengvai, bet to telefono man tikrai nereikėjo.
– Ar žinojote, kieno daiktą išsinešėte?
– Jeigu būčiau žinojusi, to nebūtų įvykę. Maniau, kad svetimi žmonės jį paliko. Tik vėliau viską supratau. Buvo kilusi mintis jį grąžinti.
– Kodėl to nepadarėte sulaukusi advokato skambučio?
– Bijojau pažvelgti į akis žmogui, kuris man padarė tiek daug gero. Byla dėl buto jau artėjo į pabaigą, jaučiau, kad laimėsime.
– Ne tokia jau baisi jūsų nuodėmė, pasitaiko ir sunkesnių...
– Taip tik atrodo tiems, kurie to nepatyrė. Juk čia ne tik mobiliojo telefono reikalas.
Mane visą laiką graužia sąžinė. Nesmagu ir prieš kitus žmones, kurie mane užjautė, palaikė sunkiomis akimirkomis.
– Ar atsiprašėte advokato dėl to, kas įvyko?
– Atsiprašiau, ir ne vieną kartą. Jis man atleido, nereikalavo jokios bylos. Bet kas iš to – aš pati negaliu sau atleisti.
Vaistų nuo savanaudiškumo nėra
Algirdas Narinkevičius
Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo vadovas
„Kleptomanija – nuolatinis ir sunkiai nugalimas potraukis glemžtis svetimus, kartais net ir nereikalingus, daiktus – įtraukta į psichikos ligų sąrašą. Tačiau šios manijos nereikėtų painioti su atsitiktinumais.
Jeigu išsiblaškę žmonės netyčia įsimeta į savo kišenę draugo paskolintą rašiklį, žiebtuvėlį, gal net ir mobilųjį telefoną, negalvokime, kad jie yra kleptomanai ir privalo gydytis. Tai – ne psichiatrijos problema.
Nemanau, kad įvykį advokato biure galėtume vertinti kaip liguisto vagiliavimo protrūkį. Moterį tada greičiausiai užvaldė kitokie jausmai – neatsispyrė egoizmui ir pasisavino svetimą daiktą. Jokiais vaistais tokia „liga“ negydoma – pirmiau reikia atsirinkti vertybes.
Jeigu į panašias istorijas sąmoningai ar netyčia įsipainioję asmenys pradeda suvokti savo poelgių absurdiškumą, galvoja ne tik apie save, bet ir apie jų įskaudintus žmones, jiems padarytą skriaudą, atgailauja, pasiryžę nebekartoti klaidų, tai – jau pirmoji viltinga prošvaistė. Tokiais atvejais labai svarbi artimųjų ir draugų dvasinė parama.“
