D.Kedžio pavardė vėl bus linksniuojama teisme

Apskųsti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro (KPB) pavaduotojui Tomui Ulpiui ir iki šiol biure dirbantiems Vitalijui Vitkovskiui, Emilijui Damukaičiui bei Dariušui Sinkevičiui norėjo ir nukentėjusiais šioje byloje pripažinti Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai Tatjana bei Stasys Stankūnai, tačiau jiems ši galimybė nebuvo sudaryta.

Pernai gruodžio 5-ąją esamus ir buvusius pareigūnus išteisinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius taip ir nesugebėjo išsiųsti nukentėjusiems nuosprendžio.

Jį Stankūnai ir jo dukra gavo tik tada, kai prokuroras A.Verenius jau buvo įteikęs teismui apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties skundas Vilniaus miesto apylinkės teisme užsibuvo daugiau nei mėnesį.

„Prokuroro skundas buvo priimtas, bet teismas negalėjo išsiųsti bylos Vilniaus apygardos teismui, nes nukentėjusieji nebuvo gavę nuosprendžio. Išsiuntėme jį nukentėjusiems elektroniniu paštu ir tada bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui. Jis planuoja skundą nagrinėti kovo 10 dieną“, – portalui lrytas.lt aiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Alenas Piesliakas.

Teisėjo V.Paškevičiaus gruodžio pradžioje paskelbtas nuosprendis privertė aiktelėti ne vieną bylą sekusį žmogų – pirma dviem savaitėmis atidėjęs planuotą nuosprendżio paskelbimą, gruodžio 5-ąją teisėjas vėlavo beveik valandą, o ir jį paskelbęs, susirinkusiems nepateikė nei vieno motyvo, kodėl buvę ir esami policijos pareigūnai išteisinti dėl visų jiems pateiktų kaltinimų.

Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas pats vargu, ar suprato, ką buvo parašęs – jo nuosprendyje buvo daugybė klaidų, kurias teismo sekretorė taisė ne vieną dieną.

Net išteisintojo V.Račkausko pavardė nuosprendyje buvo parašyta su klaida – Rakauskas, o pagrindinis bylos liudytojas Mindaugas Žalimas jame kažkodėl virto Mindaugu Kedžiu.

V.Račkauskas, T.Ulpis, E.Damukaitis, V.Vitkovskis, D.Sinkevičius ir E.Damukaitis buvo kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybinių pareigų neatlikimu, nes nuslėpė nuo prokuratūros M.Žalimo apsilankymą Policijos departamente ir tai, kad jis perspėjo, jog D.Kedys ruošiasi žudyti jam neįtikusius žmones.

M.Žalimo liudijimus V.Paškevičius įvertino kritiškai, esą D.Kedžio bendrininku turėjęs tapti vyras į Policijos departamentą atėjo tik išsikalbėti apie save gyvenimą ir išteisino pareigūnus dėl D.Kedžio paieškos.

Esą nėra jokių duomenų, kad teisiamieji būtų blogai ieškoję garliaviškio, nors šie tuo net nebuvo kaltinami.

Teismas taip pat pabrėżė, kad net nesvarstė ar T.Ulpis ir E.Damukaitis galėjo užkirsti kelią D.Kedžio žudynėms, nes jiems nebuvo pareikšti kaltinimai dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo.

Neįžvelgė teisėjas ir T.Ulpio bei E.Damukaičo kaltės dėl to, kad gavę iš M.Žalimo informaciją apie D.Kedžio planus žudyti žmones, jie nepradėjo operatyvinio tyrimo.

V.Paškevičiaus nuomone, su iš M.Žalimo gauta informacija T.Ulpis pasidalino su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe (nors tai teisme paneigė apklausti prokuratūros vadovai – Red.) ir ši informacija esą buvo realizuota ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo.

„Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir operatyvinio tyrimo bylą neleidžiama“, – nuosprendyje konstatuoja V.Paškevičius, matyt, pamiršdamas, jog penki į teisiamųjų suolą sėdę pareigūnai niekada neturėjo nieko bendro su byla dėl galimo Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimo, o buvo kaltinami tuo, kad nepradėjo tyrimo dėl planuojamų žmogžudysčių.

V.Račkauską ir E.Damukaitį prokuratūra taip pat kaltino suklastojus dokumentą. Jau po żmogžudysčių prokurorai pareigūnams atsiuntė oficialų raštą, kuriame buvo klausiama, ar iki 2009 metų spalio 5 dienos jie turėjo kokios nors informacijos apie D.Kedžio planus.

Pareigūnai taip pat oficialiai atsakė, nieko nematę, neturėję ir nežinoję.

„Kaltinamajame akte minimas raštas neatitinka dokumento sąvokos“, – nusprendė V.Paškevičius.