Buvęs KBG Kauno valdybos 7-ojo poskyrio darbuotojas I.Vorobjovas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dalyvavimo A.Ramanausko-Vanago suėmimo operacijoje, įvykusioje 1956 metais. Prokurorė Auksė Lipkevičienė ankstesniame posėdyje pasiūlė skirti I.Vorobjovui 7 metų laisvės atėmimo bausmę, tam pritarė ir antradienį kalbėjęs advokatas V.Zabiela.
Buvusio KGB veikėjo advokatas V.Sviderskis, priešingai, tvirtino, jog jį reikia išteisinti. Advokato kalba truko pustrečios valandos.
I.Vorobjovas paskutinį žodį tars vasario 20-osios teismo posėdyje.
Kartu su I.Vorobjovu padėjusi vykdyti genocidą yra kaltinama ir buvusi jo kolegė, KBG seržante dirbusi 79 metų J.Kuprėnienė, bet jos byla yra atskirta.
I.Vorobjovas tvirtino esąs nekaltas. Pokario laikais jis esą buvo tik KGB kanceliarijos pasiuntinys, žmonių, neįtikusių sovietiniam režimui, nesekdavo ir neskųsdavo.
„Jei mano pavardė būtų lietuviška, tarkim, Vitkauskas, turbūt teisiamųjų suole dabar nesėdėčiau“, – dėstė I.Vorobjovas.
J.Kuprėnienė ikiteisminio tyrimo metu prisipažino 1956 metų rudenį stebėjusi žmones, išeinančius iš namo, esančio Kaune, Kalniečių gatvėje.
Teisėsaugos pareigūnai surinko įrodymus, kad ji ne tik stebėjo, bet ir pranešinėjo, kur eina šie žmonės.
J.Kuprėnienė neslėpė mačiusi, kaip buvo sulaikomas dviračiu važiuojantis vyras.
Tačiau ji esą nežinojo, kad tai – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signataras A.Ramanauskas-Vanagas.
Pensininkė teigė, jog labai gailisi priklausiusi KGB ir dalyvavusi stebėjimo operacijoje.
J.Kuprėnienė atskleidė, kad kartu su ja seklio vaidmenį atliko dar vienas vyriškis.
Įtariama, jog tai buvo tuometis KGB Kauno valdybos 7-ojo poskyrio leitenantas I.Vorobjovas.
„Jie meluoja ir išsisukinėja. Abu turėjo atlikti konkrečias funkcijas, už uolų darbą buvo skatinami.
I.Vorobjovas dirbo operatyviu įgaliotiniu, į jo pareigas įėjo ir žmonių sekimas, o ne popierių nešiojimas”, – tvirtino laisvės kovotojo duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skolauskienė.
A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė buvo suimti 1956 metų spalio 12 dieną.
Partizanas sovietų kalėjimuose buvo žiauriai kankinamas, o 1957 metų lapkričio 29 dieną – sušaudytas.
B.Mažeikaitė buvo ištremta į Sibirą.
Laisvės kovotojo žmona į Lietuvą iš griežtojo režimo lagerio sugrįžo 1960 metais. Ji mirė 1996 metais.
J.Kuprėnienei ir I.Vorobjovui už pagalbą genocido vykdytojams gresia kalėjimas nuo 5 metų iki gyvos galvos, bet dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės jiems greičiausiai nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Šių buvusių KGB darbuotojų bylos ilgai nepavyko atversti ne tik dėl J.Kuprėnienės sveikatos būklės.
Buvo laukiama, kol Konstitucinis teismas išaiškins genocido apibrėžimą.
2014 metų kovą Konstitucinis teismas paskelbė, jog sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
