Šiomis dienomis žiniasklaidai pateikiamos Policijos departamento nusikaltimų ir įvykių suvestinės pradedamos nuo tai vienoje, tai kitoje šalies vietoje aptiktų eurų klastočių. Į policijos rankas jau pateko viena kita netikra 100 ar 50 eurų kupiūra, kiek daugiau aptikta suklastotų 20 eurų nominalo banknotų.
Bet tai, kiek klastočių aptinkama dabar, nė iš tolo negalima lyginti su tuo, kas vyko daugiau kaip prieš dešimt metų senosiose euro zonos šalyse. Šių dienų policijos ir žiniasklaidos pranešimai apie tas kelias per savaitę Lietuvoje aptiktas netikras kupiūras turėtų tik šypseną kelti milijonus netikrų eurų Europoje išplatinusiems mūsų tautiečiams.
Prieš dešimtmetį Kaune sutriuškinus vieną pirmųjų ir vieną profesionaliausių Europos pinigų padirbinėtojų gaują, į demaskuotą spaustuvę ekskursiją tyliai ir be didelės reklamos buvo surengę net Europos centrinio banko ir Europolo atstovai. Jie norėjo savo akimis pamatyti, kaip ir iš ko buvo gaminami naujieji Europos pinigai.
Klastotės išsiskyrė kokybe
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ kovotojai netikrų eurų spaustuvę Kaune šturmavo 2004 m. lapkričio 6 d. Tai buvo didžiulės, dvejus metus trukusius kruopščios tarptautinės operacijos kulminacija.
Eurų klastočių senosiose euro zonos šalyse atsirado netrukus po to, kai ši valiuta pradėjo cirkuliuoti 2002 m. pradžioje. Tačiau kai kurios šimtinės iš kitų klastočių išsiskyrė savo kokybe. Jų vis daugėjo, o policijos sulaikyti netikrų pinigų platintojai tebuvo smulkios žuvelės dideliame žaidime. Nė vienas jų Europos pareigūnų iš pradžių nenuvedė iki kokybiškus netikrus pinigus spausdinančių gamintojų.
Galiausiai Europos tyrėjų žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į Lietuvą. Pradėta įtarinėti, jog milijonai netikrų eurų plūsta būtent iš čia. Į tyrimą įsitraukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Netrukus jau ir Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys su netikrais eurais. Pirmiausia įkliuvo taksistas, platinęs klastotes. O 2004 m. pavasarį į pareigūnų rankas pakliuvo jau rimtesnė žuvis. Vilniaus oro uoste buvo sulaikyti keturi sostinės Smauglių grupuotės nariai, pas juos aptikta 100 tūkst. padirbtų eurų.
Spaustuvė veikė Dailės kombinate
Ir pas taksistą, ir pas Smauglius rastos klastotės buvo identiškos platinamoms Europoje. Tyrėjams tapo aišku, kad einama teisingu keliu.
Buvo nustatyti įtariamieji, jie pradėti sekti, pradėta klausytis jų telefono pokalbių (pokalbiai vykdavo užuominomis, įtariamieji nuolat keisdavo SIM korteles, tačiau tokia taktika tuo metu pareigūnams jau be vargo būdavo įkandama), pareigūnai kruopščiai suskaičiavo visas jų finansines ir nekilnojamojo turto operacijas. Sumos siekė šimtus tūkstančių litų.
Tuo metu sekliai nustatė ir galimą vietą, kurioje, kaip buvo įtariama, masiškai klastojami eurai. Paaiškėjo, kad pinigų spaustuvė įkurta Dailės kombinate.
Įrangą ir medžiagas nusipirko teisėtai
Įtariamųjų sulaikymo dieną „Aras“ vienu metu šturmavo kelis objektus. Kaip tik tuo metu buvo spausdinama eilinė klastočių partija. Kaip kitą dieną pranešė Policijos departamentas, „gamybos vietose aptikta beveik 9 mln. padirbtų eurų, taip pat daug klišių, reikalingų spausdinant netikrus eurus ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius, kitos įrangos. Pareigūnai rado ir išėmė, kaip įtariama, ir didelį kiekį tikrų eurų. Per operaciją atlikta apie 40 kratų įvairiose Lietuvos vietose, sulaikyta 13 įtariamųjų“.
Vėliau nustatyta, kad 9 mln. netikrų eurų nebuvo galutinė suma, kurią planuota tądien atspausdinti. Klastotojai pinigų spausdinimo mašiną planavo sustabdyti pasiekus 13 mln. Gauja Europoje spėjo išplatinti apie 12 mln. netikrų eurų.
Vakarų Europa buvo priblokšta. Ir ne tik klastočių kokybės, bet ir tuo, kaip jos buvo gaminamos.
Vėliau teisme dailės mokslus baigęs gaujos lyderis teisinosi, kad pinigus klastoti buvo visai nesunku. Esą juk ne kosminį laivą gamino.
Paaiškėjo, kad visą reikalingą įrangą ir medžiagas gaujos nariai pirkdavo teisėtai. O kilusias problemas spręsdavo gana kūrybiškai. Pavyzdžiui, specialus popierius pinigams spausdinti neparduodamas bet kam. Lietuviai šią problemą išsprendė gana paprastai. Jie dailės reikmenų parduotuvėje įsigijo storesnio popieriaus ir jį specialiomis staklėmis tiesiog paplonino.
Spausdino šimtines
Gauja daugiausia spausdino 100 eurų nominalo banknotus. Buvo atspausdinta ir šiek tiek 50 eurų banknotų. Vėliau per kratas pareigūnai aptiko dar tobulinamas šio nominalo klišes. Manoma, kad netrukus suklastotų penkiasdešimtinių, jei tam nebūtų sutrukdę pareigūnai, būtų pasirodę ir daugiau.
Paaiškėjo, kad gauja spausdino ir JAV dolerius. Tačiau šios valiutos nebuvo labai daug.
Po poros metų, 2006 m. rudenį, eurų klastotojų bylą perduodant teismui, prokuratūra paskelbė, jog kauniečiai išplatino ne mažiau kaip 12 mln. eurų vertės netikrų 100 eurų banknotų, ne mažiau kaip 700 tūkst. eurų vertės netikrų 50 eurų banknotų, ne mažiau kaip 150 tūkst. JAV dolerių vertės netikrų 50 JAV dolerių banknotų.
„Vien Lietuvoje dėl minėtos gaujos veiklos buvo pradėta daugiau nei 200 ikiteisminių tyrimų, kurie vėliau buvo sujungti į vieną“, – skelbė prokuratūra.
Pareigūnai ragina būti budriems
Europą išgąsdinusios gaujos nariai po kurio laiko buvo nuteisti ir iškeliavo už grotų. O pareigūnai demaskavo dar kelias smulkesnes spaustuves. Tris eurų klastojimo spaustuves „Aras“ šturmavo ir 2007 m. rudenį. Tačiau nė viena jų nė iš tolo neprilygo demaskuotai Kaune 2004 m.
Įkliūdavo pareigūnams ir netikrų eurų platintojų. Tačiau ir pas juos aptinkamos klastočių sumos nebebuvo tokios įspūdingos. Štai, pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūtį Vilniuje buvo sulaikyti šeši asmenys, dideliu mastu platinę netikrus pinigus. Pas juos aptikta 200 tūkst. suklastotų eurų.
Lietuvai pradėjus kalbėti apie euro įvedimą, Europolas dar 2011 m. prognozavo, kad mūsų šalyje vėl gali padidėti eurų klastočių gamyba ir platinimas. O mūsų šalies policija, jau pasigirdus pranešimams apie pasirodančius netikrus pinigus, šiomis dienomis dar kartą paragino gyventojus susipažinti su euro apsaugos priemonėmis, kad esant reikalui lengviau būtų galima atskirti tikrą pinigą nuo klastotės.
„Gyventojus raginame dar kartą susipažinti su eurų banknotų požymiais interneto svetainėje euras.lt arba platinamuose lankstinukuose. Rekomenduojame naudoti kiek įmanoma mažesnio nominalo banknotus, jei atsiskaitoma tokiose prekybos vietose, kur nėra įrangos banknotams tikrinti, vaizdo stebėjimo kamerų.
Jei parduodate daiktą, prekę pagal skelbimą, sutarėte su pirkėju, kad gausite tam tikrą sumą grynaisiais, siūlome prieš sandorį susitarti su pirkėju, kad prieš paimdami pinigus juos tikrinsite autentiškumo tikrinimo prietaisais. Jei neturite pakankamai įgūdžių atpažinti banknotų požymių, siūlome įsigyti tokį prietaisą ar pasiskolinti.
Suklastotų banknotų tikrinimo pieštukas nėra brangus pirkinys ir jo išlaidos tikrai bus mažesnės nei galimai patirta žala gavus netikrų pinigų“, – skelbia policija.
Pasak pareigūnų, taip pat svarbu gavus kelis vieno nominalo banknotus iš karto sutikrinti, ar jų serijos ir numeriai nėra vienodi. Kelių to paties nominalo banknotų vienodos serijos ir numeriai – pirmas padirbtų banknotų požymis.
Ypač būkite atidūs gaudami 20 € ir 50 € nominalų banknotus, nes jų suklastojimo atvejų jau užregistruota tiek Jonavos, tiek kituose rajonuose. Jie buvo realizuojami arba atsiskaitant už pagal skelbimus parduodamus daiktus, kai asmenys atsiskaitė, bet tik vėliau buvo pastebėta, kad euro banknotai padirbti, arba buvo bandyta atsiskaityti mažose parduotuvėse, turgavietėse, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų, suklastotų banknotų tikrinimo priemonių.
