Motyvuojama tuo, kad žiniasklaidai paviešinus abiejų ar vieno iš tėvų įvykdytų nusikaltimų detales, jų vaikai patirs didžiulį šoką.
Šia vis labiau naudojama praktika pirmadienį bandė pasinaudoti ir itin žiaurus nusikaltėlis, už kaimyno nužudymą ir jo kūno išniekinimą teisiamas 31 metų Aurimas Jočys.
Prisipažinęs, jog 2013 metų gruodį Kauno rajone, Šatijų sodininkų bendrijoje, šaltakraujiškai nužudė toje pačioje gatvėje gyvenusį bendraamžį kaimyną Alvydą Mataką, nusikaltėlis nepanoro, kad jo „žygdarbio“ detales žinotų visuomenė.
Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant A.Jočio bylą, šis trijų teisėjų kolegijai pateikė keistą prašymą. Skerdikui nepatiko, kad teismo posėdžių salėje yra lrytas.lt žurnalistas, todėl paprašė uždaro posėdžio.
„Turiu dvi nepilnametes dukteris, dėl žurnalistų publikacijų jos negali normaliai gyventi, į mokyklą eiti. Prašau teismo procesą paskelbti uždaru“, – prašė kaltę pripažinęs žudikas.
Su šiuo prašymu nesutiko nei prokurorė, nei nukentėjusiąją pripažinta nužudyto ir į gabalus supjaustyto vyro našlė.
Teisėjo Ramūno Antanavičiaus vadovaujama baudžiamųjų bylų kolegija šį kaltinamojo prašymą pripažino nepagrįstu ir atmetė.
Nors ir sutiko su pareikštais kaltinimais, A.Jočys nepanoro atskleisti kraupaus nusikaltimo aplinkybių. Anksčiau žadėjęs viską papasakoti teisiamasis apsigalvojo, pareiškė parodymus duosiantis tik tada, kai bus apklausti visi liudininkai.
Nužudė išaiškėjus vagystei?
Žiaurus nusikaltimas Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, buvo įvykdytas 2013 metų lapkričio 25-osios vakarą.
Šatijų sodininkų bendrijoje gyvenęs, senelio dovanotą namą rekonstravęs A.Matakas 22 val. 30 min. paskambino į Garliavoje esančius namus išvykusiai žmonai, prasitarė einantis pas kaimyną apžiūrėti siūlomo įsigyti laikrodžio.
A.Matako žmona teisme tikino, kad vyras su savimi turėjo apie 2 tūkst. litų, kurie buvo skirti plastikiniams langams pirkti.
Po to vyro daugiau niekas nebematė. A.Matako našlė puolė ieškoti tarsi skradžiai į žemę prasmegusio sutuoktinio.
Moteris nurodė, kad sutuoktinis vakare nuėjo pas šalia gyvenantį, už vagystes du kartus teistą kaimyną A.Jočį. Tik vėliau paaiškėjo, jog A.Matakas įtarė kitoje gatvės pusėje gyvenusį kaimyną jį apvogus.
Bylos duomenimis, abu kaimynai A.Matako namuose vaišinosi alkoholiu, po vaišių namo grįžęs A.Matakas pasigedo pinigų. Ko gero, įtaręs, kad 2 tūkst. litų jam iš striukės galėjo pavogti kaimynas, grįžo pas jį. Spėjama, jog kaimyno prispirtas grąžinti dingusius pinigus A.Jočys ryžosi siaubingam nusikaltimui.
Parodė kaip žudė žmogų
Konfliktas su kaimynu kilęs visai šalia namų, vėliau A.Jočys tikino esą A.Matakas jam ir jo šeimai grasinęs susidoroti.
Vyras tikino kartu su juo ėjęs dar kelias dešimtis metrų, kai pinigus atgauti norėjęs kaimynas jį neva puolė, norėjo sumušti. Žudikas užsiminė, kad jo auka grasino ginklu – dujiniu pistoletu, kurį buvo įsigijęs savigynai.
A.Jačys savo peiliu perpjovė aukai gerklę, krauju plūstantį, mirštantį žmogų nutempė atokiau nuo kelio ir paguldė tarp jaunų eglaičių.
Toje vietoje dar kelias dienas buvo galima matyti didžiulius kraujo klanus. Juos savo akimis regėjo kitą dieną ieškoti sūnaus atvykęs nužudytojo tėvas Vaclovas Matakas.
Norėjo, kad aukos kūno niekas neatpažintų
Žudikas suvokė, kad aukos kūną būtina paslėpti, nes judrioje vietoje jį netrukus kas nors pastebės.
A.Jočys grįžo į savo namelį, kuriame tuomet buvo žmona ir dvi mažametės dukterys. Sėdęs prie savo autobusiuko vairo, jis nuvyko prie eglynėlio, kur buvo palikęs krauju plūstantį ir sąmonės netekusį A.Mataką, ir jo kūną įtraukė į autobusiuką.
Aukos nuspręsta atsikratyti už kelių kilometrų, gretimo kaimo pakraštyje esančiame apleistame, gelžbetonine tvora aptvertame sąvartyne.
Permesti lavono per aukštą tvorą A.Jočys neįstengė, tad išsitraukęs peilį ėmė mėsinėti auką.
Pirmiausia nužudytam kaimynui nupjovė galvą, po to rankas ir kojas. Kūno dalis jis permetė per aukštą tvorą.
Prasibrovęs per tvorą žudikas ėmė kasti duobę. Į ją sumetęs nužudyto kaimyno kūno dalis bandė padaryti taip, kad net suradus kūną nebūtų įmanoma atpažinti aukos. Naikindamas pirštų antspaudus jis nupjautų rankų plaštakas apipylė rūgštinių akumuliatorių skysčiu, juo aplaistė ir nužudytojo veidą.
A.Jočys mikroautobusu nuvažiavo į Kaune esančią cheminę valyklą. Jos darbuotojai, išvydę tamsiai raudonas dėmes ant sėdynių, paskambino policijai. Kraujo dėmių pareigūnai aptiko ir prie sąvartyno tvoros.
Skerdikas laisvalaikiu medžiojo
A.Jočį kriminalistai sučiupo po kelių dienų, autoservise priėmėju dirbęs vyras pradžioje spyriojosi, bet vėliau prisipažino įvykdęs kraupų nusikaltimą. Tiesa, jis iš pradžių bandė suklaidinti teisėsaugą – neteisingai nurodė, kur užkasė palaikus.
Lrytas.lt žiniomis, teisėsaugininkams jau kilo įtarimų, ar šaltakraujis žudikas yra psichiškai sveikas. Jam buvo skirta teismo ekspertizė, tačiau psichiatrai nustatė, jog skerdikas pakaltinamas – jis galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.
Teisėsaugininkų žiniomis, kraupiu skerdiku virtęs autoserviso darbuotojas laisvalaikiu medžiojo, todėl savo aukos kūną į gabalus padalijo meistriškai.
A.Jočys teisėsaugai žinomas dėl smulkių vagysčių. Pastarąjį kartą jis nuteistas, kai įkliuvo prekybos centro „Senukai“ apsaugininkams. A.Jocys bandė pavogti kelis grąžtų antgalius, raktų rinkinį, kelis smulkius įrankius bei kirvį.
Supjaustytus aukų kūnus laikė vonioje
Šis atvejis ne pirmas kraupus nusikaltimas, kai šaltakraujais skerdikais tapę žudikai mėsinėja savo aukas.
1994 metais buvęs civilinės aviacijos lakūnas kaunietis Vladimiras Chrisanovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos nuteistas už žiaurias žmogžudystes.
Dviem aukoms jis nupjovė galvą, įmetė į Nemuną, kūnus supjaustė į gabalus, sudėjo į vonią ir ten prileido vandens. Vienam vyrui buvo nupjauti lyties organai, kurių taip ir nepavyko rasti. V.Chrisanovui prokuratūra pateikė kaltinimus dėl dar dviejų žmonių nužudymo.
Kauno teisėsaugos veteranai iki šiol su siaubu prisimena V.Chrisanovo bylą. Žudikas savo dienas iki šiol leidžia Lukiškėse, jam skirtas kalinimas iki gyvos galvos.
Gyvybės kaina – 40 litų vertės telefonas
Buvęs aviatorius V.Chrisanovas ne vienintelis Kauno žudikas, mėsinėjęs savo aukas ir nesuvokiamu elgesiu šiurpinęs net visko mačiusius kriminalistus.
Dar vienas kraupus Kaune įvykdytas nusikaltimas visą šalį sukrėtė 2004-ųjų rudenį, spalio 30-ąją, kriminaliniu kontingentu garsėjančiame Vilijampolės rajone, Neries pakrantėje, žolėje, buvo rasta nupjauta jaunos merginos galva.
Tirti kraupų nusikaltimą buvo mestos labiausiai patyrusių kriminalistų pajėgos. Po kruopštaus darbo buvo sulaikytas įtariamasis – viename prekybos centrų mėsininku dirbęs kaunietis Ričardas Ivanovas. Jis vėliau parodė vietą, kurioje užkasė savo aukos palaikus.
Nors visuomenėje svarstytos pačios įvairiausios kraupios egzekucijos versijos, tiesa pasirodė itin paprasta. Su sugyventine naujagimio susilaukęs R.Ivanovas jaunas merginas viliodavo skelbimais apie siūlomą auklės darbą, susitikęs ir nusiviliojęs į šalia savo namų esančią Neries pakrantę, apiplėšdavo.
Vienas tokių apiplėšimų baigėsi tragiškai. Per daug stipraus alaus išgėręs R.Ivanovas neapskaičiavo savo jėgų ir smaugdamas eilinę auką ją nužudė. Mėsininku dirbęs ir dėl to Kauno skerdiku vėliau pramintas R.Ivanovas peiliu nupjovė aukai galvą, o kūną užkasė šalia egzekucijos vietos. Spėjama, kad girtas kaunietis merginos galvą norėjo numesti nuo tilto į upę, tačiau ją nešdamas paupiu tamsoje pametė.
Iš nužudytosios merginos jis atėmė 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“.
Teisme sekė pasakas
Kraupaus nužudymo bylą nagrinėjant teisme R.Ivanovas buvo sukūręs tris gynybos versijas. Pirmąkart jis teigė merginą nužudęs, nes ji esą jį įžeidusi. Vėliau nusikaltėlis tikino nežudęs, o šį nusikaltimą įvykdė jo vizijose matytas mistinis personažas Tomas.
Kauno skerdikas teisme netgi pareiškė, kad jo megztinį aukos krauju ištepė prokuroras, kuris neva pažįstamas su vizijose matomu Tomu.
Galiausiai R.Ivanovas teismui pateikė dar vieną akibrokštą – duodamas parodymus perskaitė tardymo izoliatoriuje parašytą kūrinį. Jame jis teigė norėjęs parašyti knygą apie policijos darbą, todėl darė nusikaltimus siekdamas pakliūti į kalinimo įstaigą. R.Ivanovas prisipažino iš trijų merginų atėmęs mobiliojo ryšio telefonus, tačiau merginos nežudęs, tik suradęs jos lavoną ir paslėpęs.
Tardamas paskutinį žodį R.Ivanovas taip ir neprisipažino nužudęs merginą ir pjovęs jai galvą. Kauno skerdikas tikino pagrobęs tik telefonus ir dėl to neva labai gailisi.
Prokuroras V.Sokolovas teismo prašė R.Ivanovą įkalinti 20 metų. Kauno apygardos teismas jam atseikėjo 18 metų nelaisvės. Lietuvos aukščiausiasis teismas vėliau atmetė žudiko skundus ir bausmės nesumažino.
Nušovęs taksistą nupjovė galvą ir mėsinėjo kūną
2009-ųjų gegužės pabaigoje dar vienas kaunietis šiurpino Lietuvą. Kauno rajone, Neveronių apylinkėse, atsitiktinis praeivis pastebėjo kruviną žmogaus galvą nasruose nešančią lapę. Netrukus išsiaiškinta, kad tai be žinios dingusio, žiauriai nužudyto taksi vairuotojo galva.
Netoliese buvo rastas išmėsinėtas aukos kūnas. Tik vėliau paaiškėjo, jog pistoleto „Makarov“ apkabą į taksi vairuotoją iššaudęs šaltakrauju žudiku virtęs apsaugos darbuotojas auką peiliu mėsinėjo naikindamas įkalčius, išlupo kūne įstrigusias kulkas.
Taksisto žudikas kriminalistams įkliuvo neįtikimomis aplinkybėmis. Bendrovėje Baltijos saugos grupėje apsaugininku dirbęs Tomas Kasparavičius pats atėjo į policiją pranešti apie neva dingusį legaliai laikytą kovinį pistoletą „Makarov“, kuriuo nušovė auką. Kilus įtarimams, jis taip ir neišėjo iš policijos komisariato pastato – jame buvo sulaikytas.
Ikiteisminio tyrimo metu T.Kasparavičius prisipažino nužudęs taksistą per spontaniškai kilusį konfliktą.
Manoma, kad nusikaltėlis žmogaus žudyti neketino, planavo jį tik apiplėšti. Mirtinus šūvius į taksi vairuotoją jis galėjo paleisti netikėtai pasikeitus aplinkybėms, o vėliau, kai suprato, ką padarė, puolė šaltakraujiškai naikinti įkalčius. Pakaunės skerdiku pramintas žudikas pagrobė 4,5 tūkst. litų vertės taksisto automobilį „Audi 100“, mobiliojo ryšio telefoną, piniginėje ir daiktadėžėje rastus 700 litų.
Žudikas teisme tapo šėtono demonu
Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme T.Kasparavičius nesėkmingai bandė apsimesti nevisapročiu. Trijų teisėjų kolegiją jis bandė įtikinti esą pats velnias jį pavadinęs šėtono demonu ir liepęs nužudyti pirmą taksi vairuotoją, į kurio automobilį jis lemtingąją naktį įsėdo.
„Šėtonas man sakė, kad reikia nušauti šitą žmogų, nes jo sielos kažkam reikia. Privalėjau jį nušauti. Liepiau vairuotojui važiuoti kolektyvinių sodų link. Šėtonas pasakė, kad soduose mirtis grįžta antrą kartą, ten kažkas jau buvo miręs. Dabar tai jau suprantu, anksčiau to negalėjau suprasti, buvo didelis sumišimas“, – teisme paistė 10 klasių išsilavinimą įgijęs žudikas.
Su keistu buvusio apsaugininko elgesiu policijos pareigūnai susidūrė iš karto jį sulaikius. Vedamas į nusikaltimo vietą duoti parodymų T.Kasparavičius netikėtai galvą trenkė į stiklines policijos komisariato duris, krito ant styrojusių šukių, bandė jomis persirėžti gerklę. Nuvežtas į ligoninę krauju plūstantis žudikas užpuolė jį tvarsčiusį gydytoją, bandė atimti skalpelį ir juo susižaloti.
„Turėjau taip padaryti, buvo pasakyta, kad mano siela kažkam reikalinga. Buvo du bandymai nusižudyti, bet nepavyko“, – samprotavo T.Kasparavičius.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prisimena, kad T.Kasparavičius yra tarnavęs kariuomenėje, prieš tai turėjo būti tirtas psichiatrų. Į teisiamųjų suolą sėdusio ir apie šėtoną prakalbusio vyro sveikata buvo tiriama ir kiek vėliau, prieš įsidarbinant apsaugininku ir įgyjant leidimą koviniam ginklui laikyti.
Žudikui paskyrus psichiatrinę ekspertizė, ekspertai jį pripažino pakaltinamu. Už įvykdytą kraupų nusikaltimą Kauno apygardos teismas šėtono demonu save vadinusiam T.Kasparavičiui skyrė 16 metų nelaisvės.
