Prokurorė Auksė Lipkevičienė atmetė kaltinamojo teiginius,
esą jis neprisiminė sulaikymo ir iki nepriklausomybės atkūrimo
nežinojo apie partizaninį pasipriešinimą. Prokurorės teigimu,
būtų naivu manyti, kad specialiąją KGB mokyklą baigęs ir šioje
struktūroje dirbęs asmuo nežinotų pagrindinių organizacijos
tikslų.
Prokurorės teigimu, neįtikėtina ir tai, kad I.Vorobjovas, kas
mėnesį gaudavęs 300 rublių algą, būtų nepastebėjęs gautos 1
tūkst. rublių premijos.
„Trijų mėnesinių algų dydžio premijos sunkoka būtų
neprisiminti“, – Kauno apygardos teismo posėdyje kalbėjo
prokurorė Auksė Lipkevičienė.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus
trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai
gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta
sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Pasak prokurorės, niekur nenurodoma, kad genocidas vykdomas tik
siekiant tautos dalį naikinti vienu metu. Pasak jos, tiek visuma,
tiek dalis susideda iš atskirų individų, be kurių nebūtų ir
naikintinos visumos.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su kita kaltinamąja Jadvyga
Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo
A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje
Kaune, vykdydami žvalgybą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje.
Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas
Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis
Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties
bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną
Vilniuje.
Teismo posėdyje kalbėjusi nukentėjusiąja pripažinta
A.Ramanausko ir B.Mažeikaitės dukra Auksutė
Ramanauskaitė-Skokauskienė pabrėžė, kad nors nepriklausomoje
Lietuvoje buvo įvertinti jos tėvo nuopelnai, kankintojų veiksmai
liko neįvertinti.
Ji teigė, kad būtent sėkmingas žvalgų darbas, laiku
reaguojant ir pranešant apie sekamų asmenų judėjimą, lėmė visos
sulaikymo operacijos sėkmę.
Teismui dar liko išklausyti nukentėjusiosios advokato bei
kaltinamojo advokato baigiamąsias kalbas. Jos bus sakomos sausio 20
dieną vyksiančiame posėdyje.
Prieš baigiant įrodymų tyrimą, parodymus davė ir pats
kaltinamasis I.Vorobjovas. Anksčiau to padaryti jis nesutiko,
tvirtinęs, kad nieko neprisimena.
Pasak kaltinamojo, dirbdamas KGB jis niekuomet nežinodavo, kas
tokie yra sekami žmonės: juos supažindindavo tik su sekamų asmenų
išvaizda, svarbiomis žinoti detalėmis, tačiau neminėdavo
sekamųjų vardų ar pareigų. Jis tvirtino nei šeimoje, nei darbe
nieko negirdėjęs apie partizanus ar jų vykdytą pasipriešinimą.
Jis tik patvirtino, kad tokioje žvalgyboje galėjo dalyvauti,
jeigu tai rodo dokumentai ir jeigu buvo gavęs viršininko paliepimą,
mat šiam nepaklusti jis neturėjo teisės.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50
tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo
daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
