Tačiau aferistas, išmelžęs senolį ir palikęs jį likimo valiai, gali lengviau atsikvėpti.
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė skyrė V.Mikniui švelnią bausmę – apribojo jo laisvę 1 metams ir 6 mėnesiams.
V.Miknius per 6 mėnesius privalės neatlygintai dirbti 100 valandų globos ar sveikatos priežiūros įstaigose.
Prokurorė Asta Chramina siūlė sukčiui skirti nepalyginamai griežtesnę bausmę – 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą.
Apgautas senolis nuosprendžio nesulaukė.
Teisėsaugai pradėjus tirti aferą, 2011 metų birželį V.Sidabrius mirė, pakirstas sunkios ligos.
Tačiau V.Mikniui iškelta byla nebuvo nutraukta.
Sužinojęs apie vienišą, visiškai nematantį Kačerginės miestelio gyventoją V.Sidabrių, kaunietis V.Miknius užmezgė su juo pažintį.
Anot V.Sidabriaus, tariamas geradarys žadėjo pasirūpinti, kad jam būtų atlikta akių operacija, bet išviliojo iš jo visą turtą, santaupas, o paskui paliko likimo valiai.
2009 metų lapkričio 25 dieną V.Sidabrius įgaliojo naująjį pažįstamą tvarkyti jo turtą ir banko sąskaitas.
Tą pačią dieną V.Miknius ištuštino senuko 28 tūkst. litų sąskaitą, o po trijų savaičių už 78 tūkst. litų pardavė Kačerginėje (Kauno r.) esantį jo namą ir sklypą.
Kurį laiką V.Sidabrius gyveno šiame miestelyje veikusiuose senelių globos namuose „Senjorų rojus“, kurie nebuvo teisiškai įregistruoti. Juose buvo karšinami devyni senyvo amžiaus žmonės.
Vėliau V.Miknius perkėlė V.Sidabrių į privačius globos namus Vilkijoje, o iš ten jis atsidūrė Kauno rajono savivaldybei priklausančioje globos įstaigoje, esančioje Ežerėlio miestelyje.
Senuko akių operacija pasirūpino jo tolima giminaitė Vilei Kietienė, tačiau regėjimo jam nepavyko susigrąžinti.
Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad V.Miknius prieš nuosprendžio paskelbimą atlygino žalą nukentėjusiąja byloje pripažintai V.Kietienei – gražino pasisavintą sklypą ir pinigus.
Manoma, jog atsiskaityti su V.Sidabriaus artimaisiais V.Miknius nusprendė, pabūgęs kalėjimo.
