„Mes pažiūrėsime, koks ten reikalas, ir imsimės visų reikiamų priemonių“, – tikino šį mėnesį policijos generaliniu komisaru tapęs Linas Pernavas.
Taip jis reagavo į „Lietuvos ryte“ aprašytas verslininko Vaidoto Jankausko, klaipėdiečio Nerijaus R. ir vilkaviškiečio Audriaus Kerpakio istorijas apie tai, kaip oro uoste dirbantys policijos pareigūnai Jonas Glinevičius ir Pavelas Brazovskis juos terorizavo, tyčiojosi, mušė, o iš A.Kerpakio netgi reikalavo pinigų.
Prievartos turi mažėti
– Jau trys žmonės redakcijai pasiskundė dėl J.Glinevičiaus ir P.Brazovskio elgesio ir sunkiai suprantamų jų darbo metodų.
Gal jau pabandėte aiškintis, kodėl žmonės skundžiasi? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Pernavo.
– Kiek žinau, yra pradėti vidiniai patikrinimai, turime papildomos informacijos, netrukus bus priimti teismų sprendimai dėl visų šių įvykių. Tada aš priimsiu galutinį sprendimą.
Kalbėsime ir su atsakingais vadovais, žiūrėsime, kokia ten situacija.
– Kaip matome iš žmonių pasakojimų ir jų pateikiamų dokumentų, J.Glinevičius su P.Brazovskiu oro uoste dirba jau mažiausiai trejus metus. Policijos vadovybė nuolat kalba apie pareigūnų rotaciją.
Kodėl šitiems veikėjams leidžiama nuolat dirbti vienoje vietoje?
– Rotacija numatyta tik policijos įstaigų vadovams.
– Bet ir eiliniai patruliai nebudi vienoje vietoje?
– Reikia pasiaiškinti, kodėl taip yra. Tik tada galėsiu atsakyti.
– Policijos šūkis yra „Ginti, saugoti, padėti“. Tad ar neturėtų pareigūnai tikrai ginti ir padėti, o ne už mažiausius nusižengimus, šiais atvejais Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie dar neaišku ar iš viso buvo, tempti žmonių iš automobilių, kažkur vesti, terorizuoti?
– Kalbant apie jėgos naudojimą, mano ir visos policijos noras yra toks, kad jos būtų naudojama kuo mažiau – tik tada, kai tai būtina.
Kas per daug, to neturi būti. Tai tikrai nereikalinga.
Sutinku su jumis: policija turi ginti, saugoti ir padėti.
– Vilniaus oro uostas – sostinės veidas. Ką gali apie mus pagalvoti užsieniečiai, kai vos išlipę iš lėktuvo mato, kaip policininkai vidury gatvės stumdosi su vairuotojais, bando jėga išvilkti juos iš automobilio?
– Oro uostas yra ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos veidas. Todėl ir kalbu, kad smurtas neturi būti naudojamas.
– Pažadate, kad išsiaiškinsite, kas vis dėlto vyksta prie oro uosto?
– Be abejo. Kiekviena situacija yra analizuojama, ši irgi. Mano ir visos policijos prioritetas yra žmogus, kad jis būtų saugus, kad nebūtų tų problemų, kurios yra.
Sieksiu, kad žmogus jaustųsi saugus. Ir ne tik toje vietoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Pareigūnai savų nebaudžia
Nors L.Pernavas teigė, kad dėl J.Glinevičiaus ir P.Brazovskio veiksmų yra atliekamas vidinis policijos patikrinimas, taip ir nepavyko išsiaiškinti, koks jis yra.
Mat ikiteisminis tyrimas dėl galimų pareigūnų nusikaltimų sulaikant A.Kerpakį baigtas dar 2012 metais, o tirti pareigūnų veiksmus pagal V.Jankausko skundą policija atsisakė.
Tiek A.Kerpakio, tiek V.Jankausko atvejais ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti tam pačiam asmeniui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Linui Malelei.
Jis J.Glinevičiaus ir P.Brazovskio veiksmuose nusižengimų ar nusikaltimų neįžvelgė.
L.Malelės nesutrikdė net tai, kad J.Glinevičius savo tarnybiniame pareiškime melavo teigdamas, jog stovėjo už 25 metrų ir matė, kaip jo kolega sulaikė V.Jankauską, vėliau priėjo prie jo, ir visi trys nuėjo į policijos skyrių, nors oro uosto vaizdo kamerų įrašuose matyti, kad pareigūno sulaikymo laiku net nebuvo oro uosto teritorijoje – jis buvo išvažiavęs.
L.Malelės apklaustas J.Glinevičius jau neneigė, kad sulaikant V.Jankauską važinėjosi tarnybiniu automobiliu, tačiau aiškino, jog spėjo sugrįžti ir viską pamatyti.
L.Malelė šį melą įvertino kaip vaizdo kamerų įrašų ir pareigūnų surašytų protokolų neatitikimą. Esą vaizdo kameros užfiksavo daugiau, nei pareigūnai galėjo prisiminti.
Matė tai, ką norėjo matyti
L.Malelės atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą V.Jankauskas apskundė Vilniaus apylinkės prokuratūrai ir tikisi netrukus sulaukti atsakymo.
Susipažinus su L.Malelės nutarimu atrodo, jog pareigūnas matė ir girdėjo tik tai, ką pats norėjo matyti ir girdėti, todėl net oro uosto užfiksuotus kamerų įrašus traktavo savaip, nors juose aiškiai matyti, kad J.Glinevičius automobiliu privažiuoja ne tada, kai jo kolega sulaikė V.Jankauską, ir net ne tada, kai verslininką vedė į oro uoste esantį policijos skyrių.
Vaizdo kameros užfiksavo, kad J.Glinevičius prie oro uosto pasirodė tada, kai nei P.Brazovskio, nei V.Jankausko jau nebuvo.
Jis neskubėdamas išlipo iš automobilio, nuėjo šiek tiek į priekį ir kurį laiką ramiai stovėjo. Ir tik kolegos pakviestas (telefonu ar radijo ryšiu – iš vaizdo įrašo sunku suprasti. – Red.) nubėgo į oro uostą ir užlėkė į antrąjį aukštą, kur yra policijos skyrius.
L.Malelė nevertino ir medikų įrašų, kad tą naktį V.Jankauskui kraujospūdis buvo pakilęs iki 200/110 mmHg ir kad vyras negalėjo valdyti dešinės kūno pusės – rankos ir kojos.
„Kokios tu pagalbos nori?“ – atkirto V.Jankauskui pareigūnai, kai jis nuvežtas į Santariškių klinikas ne kartą prašė jų padėti atsistoti ir paeiti.
Negana to, vyrui išvirtus iš ligoninės vežimėlio, vienas pareigūnų prišoko prie jo, apvertė gulintį ir užlaužė rankas.
„Pareigūnai fizinio smurto ar fizinės prievartos prieš V.Jankauską nenaudojo, elgėsi su pastaruoju taktiškai ir dalykiškai“, – nutarime pabrėžė L.Malelė.
V.Jankauskas prašo, kad dėl J.Glinevičiaus ir P.Brazovskio veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo, poveikio liudytojams bei neteisėto laisvės atėmimo.
