Teismas jau buvo apklausęs didžiąją dalį liudytojų, kai
viena iš bylą nagrinėjančių teisėjų Daiva Pranytė -
Zalieckienė buvo perkelta dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį
Teismą. Šioje byloje atsarginio teisėjo nebuvo, todėl į bylą
paskirtas naujas teisėjas Audrius Cininas.
Pasikeitus bent vienam kolegijos teisėjui, bylos nagrinėjimas
turi būti pradedamas iš naujo. Tačiau apygardos teismas nusprendė
tik paskelbti jau apklaustų liudytojų parodymus, antrą kartą jie
į teismą nebus kviečiami.
Be to, lapkričio pradžioje įvykusiame teismo posėdyje teismas
iškėlė mintį dėl kaltinimų patikslinimo - siūlyta apsvarstyti
kaltinimo pakeitimo galimybę, siekiant suderinti formuluotes su
tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už
humanitarinius ir karo nusikaltimus formuluotėmis.
„Tai pasiūlyta prokurorui, remiantis Europos Žmogaus Teisių
Teismo reikalavimu, kad veikos pripažinimas nusikaltimu
tarptautinėje teisėje turi būti pagrindžiamos nurodant konkrečius
tarptautinės teisės šaltinius“, - paskelbė teismas.
Prokuroras Alvydas Valiukevičius nurodė, kad toks kaltinimo ir
tarptautinių teisės normų formalumų suderinimas nereikalingas. Mat
Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už
tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, o 103-iasis
- už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų
žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų
turto apsaugos pažeidimu. Visi šie nusikaltimai Baudžiamajame
kodekse patenka į Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų
skyrių.
Antradienį teismas paskelbė, kad tęs bylos nagrinėjimą
nesvarstant bylos grąžinimo prokurorui, nes tokio sprendimo motyvai
gali atskleisti teismo poziciją dėl kaltinimo turinio ir sukelti
abejonių teismo šališkumu.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gruodį.
Šią bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti
balandžio 3 dieną. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad
Rusijoje esantys įtariamieji vengia atvykti į baudžiamosios bylos
nagrinėjimą, todėl nagrinėjimas vyks jiems nedalyvaujant.
Kaltinamiesiems atstovauja du Lietuvos valstybės paskirti
advokatai.
Kaltinamajame akte rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais
gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš
Lietuvą, rėmė represines struktūras jėga nuversti teisėtą
Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti
valstybines įstaigas.
„Siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veikla, įsakė
būrio nariams, kuriems vadovavo Eduardas Petrauskas, panaudoti
teroro ir bauginimo priemones prieš Muitinės departamento
pareigūnus“, - paskelbė prokuroras.
Prokuroras paskelbė, kad 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai
užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį
direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską.
Iš jų atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai - pistoletai ir
lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo
neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį
Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.
Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių
poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai.
Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės
patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami
į įvairias kūno vietas.
Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo
tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir
pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos
pastatą.
Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo
reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami
automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones
prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus - Vilniuje iš
automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės.
Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo
peršautos abi kojos.
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio
iki rugpjūčio 11 kartų organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro
priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos
departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio
telefono ir telegrafo centro darbuotojus.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams
šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos
komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste
nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję
sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
