Baudžiamoji byla dėl logistikos bendrovės akcininko ir jo
sūnaus vykdytos veiklos perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės
teismui. Už bendrovės privedimą prie tyčinio bankroto,
sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, apgaulingą apskaitos
tvarkymą ir dokumentų klastojimą Šiaulių verslininkams gresia
maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Kiti du bendrininkai, šiuo metu atliekantys bausmę Marijampolės
pataisos namuose, teisiami už dokumentų klastojimą, praneša FNTT.
Tyrimo metu nustatyta, kad automobilių prekyba ir logistika
užsiimanti bendrovė išperkamosios nuomos būdu už daugiau nei 5,7
mln. litų įsigijo 17 vilkikų, 15 puspriekabių ir prabangų
automobilį „Audi Q7“, tačiau lizingo įmonei įmokų nemokėjo.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad tuo
metu logistikos bendrovės savininkas ir jos direktorius, norėdami
išvengti įsipareigojimų, pradėjo pardavinėti bendrovės
nekilnojamąjį turtą tokia pačia veikla užsiimančioms
dukterinėms bendrovėms.
Šiauliečiai pardavė logistikos bendrovės turimas patalpas
Šiauliuose, Vilniuje ir Radviliškyje, už 1,1 mln. litų, kai reali
nekilnojamojo turto vertė siekė daugiau nei 6 mln. litų. Šešis
kartus pigiau kaltinamieji pardavė ir turėtas 18 transporto
priemonių.
Paskaičiuota, kad reali automobilių kaina buvo 6,6 mln. litų, o
dukterinei bendrovei jie buvo parduoti vos už 1,5 mln. litų.
Ekonomiškai nenaudingai nekilnojamąjį turtą ir transporto
priemones pardavinėjusi logistikos bendrovė atsiskaitydavo tik su
tiekėjais, kuriems buvo sumokėta daugiau nei 1,3 mln. liyų, tačiau
valstybei buvo vengiama sumokėti daugiau nei 520 tūkst. Lt PVM už
kelerius metus naudotus ir lizingo įmonės susigrąžintus
automobilius.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai surinko duomenų, kad
kaltinamieji, atsikratydami skolų turinčia nemokia bendrove,
suplanavo ir buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimą. Bendrovės
savininkas ir jo sūnus surado ne kartą teistą vilnietį, kuris už
1 tūkst. litų atlygį įkalbėjo kitą, irgi ne kartą teistą
asmenį fiktyviai įsigyti bankrutuojančią bendrovę. Tyrimo metu
nustatyta, kad po savaitės „naujasis“ bendrovės savininkas 6
tūkst. logistikos bendrovės akcijų fiktyviai už 24 tūkst. litų
pardavė Ukrainos piliečiui.
Ne kartą teistas ir fiktyviai akcijas pardavęs vilnietis už
dokumentų suklastojimą, t. y. už tai kad fiktyviai pirko, o vėliau
pardavė logistikos bendrovę, šių metų rugsėjį Vilniaus miesto
apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu.