Teisėja Vitalija Norkūnaitė sakė, kad kolegija sutinka su
apylinkės teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau
apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl veikos kvalifikavimo -
kad nuteistieji savo veiksmais pasikėsino trukdyti pasinaudoti
rinkimų teise.
Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta pagal dviejų
nuteistųjų - Eugenijaus Maciulevičiaus ir Viačeslavo
Ždanovičiaus - apeliacinius skundus. Dar du nuteistieji -
Vladislavas Gaidis ir Igoris Sologubas - skundų padavę nebuvo,
tačiau teismas juos taip pat išteisino. Nauju nuosprendžiu
konstatuota, kad asmenys nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo verdiktas nėra galutinis - šalys dar
gali rašyti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Prokuroras Redas Savickas sakė, kad perskaitys nuosprendžio motyvus
ir įsigilinęs nuspręs dėl skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje nuosprendį
paskelbė pernai lapkričio 8 dieną.
E.Maciulevičiui ir buvusiam Darbo partijos kandidatui į Seimą
V.Ždanovičiui buvo skirtos po 200 minimalaus gyvenimo lygio (MGL)
dydžio - po 26 tūkst. - baudos.
Vilniečiui V.Gaidžiui teismas skyrė pusės metų laisvės
atėmimą, o I.Sologubui - laisvės apribojimą vieneriems metams ir
90 valandų viešųjų darbų.
Kadangi anksčiau penkis kartus teistas V.Gaidis šiuo metu
atlieka bausmę už kitus nusikaltimus, subendrinus su bausme už
juos, vilniečiui teks nelaisvėje praleisti dvejus metus ir tris
mėnesius.
Nuosprendį paskelbęs teisėjas Mindaugas Striaukas tada
pažymėjo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau
sukėlė atgarsį visuomenėje, turėjo įtakos Seimo narių
skaičiui.
Kaltinamasis V.Gaidis apylinkės teismo posėdžiuose teigė, kad
visai nesirengė organizuoti balsavimo už pinigus, o norėjo
atskleisti, kaip vyksta rinkimai Lietuvoje.
Vyras tikino, kad prie prekybos centrų dalijo kupiūras po 50
litų, kad žmonės balsuotų už Lenkų partiją (už Lenkų rinkimų
akciją - BNS). Pats tikino, kad už Darbo partiją niekada nebūtų
balsavęs ir neagitavęs, balsuotų už Lenkų rinkimų akciją.
Susitikimai viešosiose Vilniaus vietose - prie degalinės,
kavinėse, prie Sporto rūmų - buvo slapta filmuojami automobilio
signalizacijos pakabuku.
Jis tikino, kad įkalinimo įstaigose esantiems asmenims netgi
nusiuntė iš viso 3 tūkst. litų, kad jie tik nebalsuotų už Darbo
partiją.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Gaidis, I.Sologubovas,
E.Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą
V.Ždanovičius, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30
tūkst. litų papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo
partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų
Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų,
Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir
V.Ždanovičių.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų
pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat
sostinės kavinėse.
Pasak Generalinės prokuratūros, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš
E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst.
litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos - sutrukdė
pareigūnai.
Kalinių balsų pirkimo istoriją pareigūnai išnarpliojo
pradėję kitą tyrimą - dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo
bausmę. Siekiant nustatyti bausmę vengiančiojo atlikti buvimo
vietą, 2012 metais atlikta krata automobilyje, per kurią paimtos dvi
USB atmintinės. Jose rasti keturi filmuoti vaizdo įrašai su asmenų
pokalbiais, kuriuose asmenys kalba apie balsų pirkimą laisvės
atėmimo vietose.
Remiantis tuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo
pasinaudoti rinkimų teise.
V.Ždanovičius Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 118-uoju
numeriu, po reitingavimo per rinkimus jis pakilo į 48 vietą.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis
Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai
nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų
komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų
kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT
nutarimu, Seimas 2012 lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad
Darbo partijos kandidatai Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė
bei Jonas Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos
Seime užėmė kito „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.
Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų
teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba
laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
ketverių metų.
