Šešis vaikus užauginęs, prieš penkerius metus žmoną palaidojęs našlys ilgai purtė galvą, jo akyse tvenkėsi ašaros. Garbaus amžiaus vyras negalėjo patikėti kraupia tiesa, kurią jam pranešė specialiai iš Norvegijos atvykę dienraščio „Bergens Tidente“ žurnalistai.
Norvegai pasipiktino policijos darbu
Norvegai į Lietuvą atskubėjo vos tik sužinoję, kad jų šalies policijos pareigūnai po trejus metus aplaidžiai vykdyto tyrimo galiausiai nustatė ir sulaikė įtariamąjį 8 metų Monikos nužudymu.
„Prieš trejus metus įvykusi tragedija sukrėtė visą Norvegiją. Monika savo namuose buvo rasta negyva su kilpa ant kaklo. Mergaitės motina ir artimieji neabejojo, kad tai nužudymas, tačiau policija tyrimą nutraukė pareiškusi, jog vaikas iš gyvenimo pasitraukė savo noru... Tik po kurio laiko, kai byla buvo atnaujinta, atlikus papildomus DNR tyrimus ant mergaitės kūno rasta įtariamojo biologinių pėdsakų. Jis buvo sulaikytas, tai 32 metų emigrantas iš Lietuvos, kurio tapatybė mums žinoma“, – lrytas.lt sakė tragedijos aplinkybes narpliojantis dienraščio „Bergens Tidende“ žurnalistas Rune'as Christophersenas.
Pasak reporterio, pirminė vietos policijos išvada, jog lietuvė mergaitė iš gyvenimo pasitraukė savo noru, šokiravo ir papiktino visuomenę. Šalyje, kur itin stropiai paisoma vaiko teisių, atrodė nesuvokiama, kad emigrantės aštuonerių metų dukra pati ryžtųsi drastiškam žingsniui.
Ramioje Norvegijoje, kur smurtinių nusikaltimų, o juo labiau žmogžudysčių įvykdoma itin retai, Monikos byla sulaukė išskirtinio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Žinia apie po trejų metų sulaikytą emigrantą iš Lietuvos, įtariant jį aštuonmetės nužudymu, sukėlė tikrą audrą visuomenėje. Žmonės ieškojo atsakymų į pagrindinį klausimą, kodėl visa tai įvyko.
Tėvui – šokas
Kaip iki emigravimo į Norvegiją Lietuvoje gyveno įtariamasis ypač sunkiu nusikaltimu? Kokioje aplinkoje jis augo ir kas galėjo paskatinti jį daryti kraupų nusikaltimą, kuriuo yra įtariamas?
Atsakymo į šiuos klausimus ieškantis žurnalistas R.Christophersenas ketvirtadienį vyko susitikti su lietuvės mergaitės nužudymu įtariamo lietuvio tėvu.
Tvarkingame, net išpuoselėtame bute žurnalistus priėmęs našlys neslėpė jaudulio. Jam knietėjo ne tik išlieti kartėlį, bet ir sužinoti kuo daugiau detalių apie sūnaus likimą.
Vyras pripažino – ilgokai nesulaukęs Norvegijoje gyvenančio sūnaus skambučio ramino save, kad jis turi labai daug darbų ar tiesiog pametė telefoną.
Tarsi perkūnas iš giedro dangaus atskriejo žinia, kad 32 metų vyras sulaikytas įtariant itin sunkiu nusikaltimu – mergaitės nužudymu bei jos motinos brangenybių vagyste ir teismo sprendimu suimtas mėnesiui.
„Negaliu patikėti. Jeigu mano sūnus kaltas, kodėl jo iš karto nesulaikė, kodėl tai įvyko tik po trejų metų? Man čia labai daug mįslių“, – neslėpdamas jaudulio kalbėjo Bronius.
Su mergaitės motina planavo susituokti
Sunkiai tramdydamas emocijas Bronius tikino, kad jo sūnus puikiai sutarė su nužudyta mergaite, gyveno kartu su jos motina Kristina, net planavo susituokti.
„Į Norvegiją kartu su broliu ir dviem kaimynais jis išvyko 2009 metais. Iš pradžių dirbo sunkų darbą dokuose, vėliau šiek tiek pramoko kalbą ir rado lengvesnį užsiėmimą – ėmėsi staliaus amato. Maždaug po metų ar dvejų jis Norvegijoje sutiko ten pat dirbusią lietuvaitę Kristiną“, – sakė įtariamojo tėvas.
Iš Jonavos apylinkių kilusi vieniša motina Norvegijoje gyveno kartu su mažamete dukrele, sunkiai dirbo žuvies fabrike. Draugystė su tautiečiu pakeitė vienišos lietuvės kasdienybę – jie apsigyveno kartu.
„Bendraujant kompiuteriu sūnus nuolat rodė tą mažą mergaitę, ji sėdėdavo jam ant kelių. Pasakojo, kokia ji miela ir draugiška. Padėjo tam vaikui ruošti pamokas, pats vakarais mokėsi norvegų kalbos, sakė sieksiantis gauti pilietybę. Kitas mano sūnus Norvegijoje ilgai neištvėrė, darbas dokuose pasirodė per sunkus, jis emigravo į Airiją“, – pasakojo negandos prislėgtas pensininkas.
Santykius sugriovė motinos vizitas?
Norvegijoje sunkiai dirbę lietuviai, regis, rimtai planavo ateitį. Grįžęs į tėvo namus dabar įtariamuoju tapęs vyras atvirai kalbėjo apie planus susituokti su Kristina.
„Jie vestuves norėjo kelti kažkokiame laive. Džiaugiausi, kad sūnus pagaliau rado gyvenimo meilę. Dar klausiau, ar jų santykiams Kristinos vaikas netaps kliūtimi, jis atsakė, jog tikrai ne“, – Norvegijos žurnalistui pasakojo lietuvis.
Po kurio laiko darniems emigrantų santykiams kažkas nutiko ir pora išsiskyrė. Iš Kristinos buto vyras išsikraustė iki tragedijos likus keliems mėnesiams.
„Viskas staiga pasikeitė į Norvegiją atvažiavus Kristinos motinai ir seseriai. Manau, tai jos pasistengė, kad draugystė nutrūktų“, – spėjo pašnekovas.
Pasakodamas apie nužudymą raudojo
Po 2011 metų pabaigoje ramioje Sundės komunoje įvykdyto baisaus nusikaltimo į namus grįžęs lietuvis ilgai negalėjo atrasti ramybės.
„Sūnus verkė, nuolat kartojo nesuvokiantis, kas ir kodėl galėjo nužudyti vaiką. Vis aiškino, kad vaikas visiškai nekaltas, tokio amžiaus mergaitė tikrai neturėjo priešų ir nenusipelnė tokios baisios mirties. Todėl netikiu ir, ko gero, niekada netikėsiu, kad sūnus padarė tą baisų nusikaltimą, kuriuo dabar kaltinamas“, – neslėpdamas emocijų tikino Bronius.
Tėvo namuose viešėjęs lietuvis atidžiai sekė naujienas iš Norvegijos. Kartą, per žinias rodant reportažą apie mergaitės nužudymą, tėvui televizoriaus ekrane parodė baltą namą, kuriame kartu su mergaite ir jos motina gyveno.
Slėgė kriminalinė praeitis
Norvegijos žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog ypač sunkiu nusikaltimu įtariamas lietuvis prieš emigruodamas buvo teistas už smurtinį nusikaltimą. Tai lietuvis pripažino jį darbo vietoje sulaikiusiems policijos pareigūnams.
Tėvas neslėpė – sūnus jaunystėje iš tiesų buvo pasukęs klystkeliais, susidėjęs su netikusia kompanija, darė nusikaltimus.
Esą tai nebuvo smurtiniai išpuoliai, o viso labo smulkios vagystės iš automobilių. Giliai atsidusęs tėvas pripažino gėdingą faktą – jo atžalai teko pasėdėti už grotų. Pravieniškių pataisos namuose jis praleido daugiau nei trejus metus.
„Tikrai nebuvo taip, kad jis ką nors užpultų ar sumuštų. Pats bijodavo gauti į galvą. Grįžęs iš kalėjimo normalaus darbo niekur nerado, metus dirbo baldų fabrike, sutaupė pinigų kelionei ir išvyko į Norvegiją. Ten gyvendamas jis pasikeitė, visiškai nevartojo alkoholio. Net per šeimos šventes vengdavo su visais simbolinį stikliuką išlenkti“, – sakė prislėgtas įtariamojo tėvas.
Norvegai slepia lietuvio tapatybę
Trečiadienį Norvegijos žurnalistams, susirinkusiems į teismą Bergeno apygardos teisme, irgi nepavyko pamatyti įtariamojo, nes paaiškėjo, kad jis susirgo, tad vyriškio suėmimo klausimas buvo sprendžiamas jam nedalyvaujant, rašė vietos interneto portalas vg.no.
Žurnalistai nebuvo įleisti ir į teismo salę, nes prokuroras Asbjørnas Onarheimas paprašė suėmimo klausimą nagrinėti už uždarų durų. Tyrėjai norą viską išspręsti slaptai aiškina tuo, kad pavyko išsiaiškinti naujų nusikaltimo aplinkybių, kurias dar per anksti paviešinti.
32 metų lietuvis, kuriam dabar jau pareikšti kaltinimai mergaitės nužudymu ir jos motinos brangenybių vagyste, neprisipažįsta ir tvirtina esąs nekaltas.
Teismo sprendimu jis suimtas mėnesiui. Dvi savaites jis bus visiškai izoliuotas, o kitas dvi savaites jam bus suteikta teisė susirašinėti ir į pasimatymai.
Mergaitė tapo vagystės liudininke?
Kartu su Monika ir jos motina Kristina gyvenęs įtariamasis santykiams nutrūkus iš buto išsikraustė likus keliems mėnesiams iki tragedijos.
Vg.no skelbia, kad 2011 metų lapkričio 14-ąją nusikaltėlis dienos metu įsibrovė į butą išdaužęs durų stiklą. Manoma, kad jis tikėjosi butą rasti tuščią, tačiau netikėtai aptiko viduje lovoje gulinčią mažąją Moniką – mergaitė tą dieną sirguliavo ir nėjo į mokyklą.
Suvokęs, kad mergaitė jį atpažino ir išduos, nusikaltėlis ryžosi baisiam žingsniui – nužudyti liudininkę. Grįžusi po darbo namo motina dukrą rado su ant kaklo užmazgytu diržu. Kitas diržo galas buvo pririštas prie durų rankenos.
Žmogžudysčių tyrimo specialistas dar tyrimo pradžioje teigė, kad vargu ar aštuonerių metų mergaitė būtų pajėgusi užmegzti tokį tvirtą mazgą. Mergaitė aptikta basa, apsirengusi tik pižama.
Vėliau nustatyta, jog iš lietuvės namų dingo jos apyrankės ir kiti papuošalai, kvepalai bei mobiliojo ryšio telefonas. Moteris visas dingusias brangenybes detaliai nupiešė ant popieriaus ir piešinius pateikė policijai.
Norėjo parduoti informaciją
Įtariamasis galėjo būti išaiškintas dar 2012-aisiais, jeigu tyrėjas būtų sąžiningai pabandęs išsiaiškinti, kas Kristinai atsiuntė paslaptingą žinutę „Facebook“ tinkle.
„labas! Tu manes nepazysti, ir as taves nepazystu, bet manau nieko tokio . Rasau tau nes manau turiu 100%informacijos kas? ir kaip? ivyko nelaime su tavo dukra“, – taip 2012 metų vasarį į dukters netekusią moterį kreipėsi nepažįstamasis (kalba netaisyta. – Red.).
Toliau anonimas tikino, kad buvo susitikęs su vienu savo pažįstamu, o šis per išgertuves papasakojo, ką jis su draugu padarė Norvegijoje.
„As ji pakamantinejau daugiau ir manau suzinojau ka is tavo buto jie pavoge ir kas nutiko su tavo dukra“, – tęsė informatorius (kalba netaisyta. – Red.).
Nepažįstamasis išvardijo daugiau detalių, kurios turėjo Kristiną įtikinti, kad jis kalba tiesą, o už visą informaciją, kas yra nusikaltėliai, kur jie gyvena ir kur paslėpti nusikaltimo įrankiai, anonimas pareikalavo sumokėti 4 tūkst. litų.
Pribloškiantis tyrėjų aplaidumas
Kristina nedelsdama susisiekė su policija ir informavo ją apie žinutę. Tada ji dar kartą permąstė visus faktus ir suvokė, kad jos buvęs draugas yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie tiksliai žinojo, kur buvo saugomi jos papuošalai ir kvepalai.
Pasak Norvegijos dienraščio „Bergens Tidende“, vietos policija kreipėsi į Nacionalinės kriminalinių tyrimų tarnybos Kompiuterinių nusikaltimų departamentą Osle, prašydama padėti išsiaiškinti, kas Kristinai atsiuntė žinutę. O ši centrinė policijos tarnyba susisiekė su „Facebook“ atstovais.
„Facebook“ sureagavo į prašymą, patikino, kad surinko visą įmanomą informaciją, tačiau ją galės perduoti norvegams tik tada, kai gaus oficialų prašymą iš pačių bylos tyrėjų.
Viskas, ką „Facebook“ atstovai sutiko atskleisti be oficialių dokumentų, buvo tai, kad anoniminė žinutė buvo parašyta iš kompiuterio Lietuvoje.
Oslo pareigūnai mažiausiai du kartus paragino bylos tyrėjus atsiųsti prašomus paklausimo dokumentus, kad galėtų juos perduoti „Facebook“ atstovams, tačiau iš provincijos policininkų nesulaukė jokios reakcijos. Tad visa informacija apie tai, kas buvo tas paslaptingasis anonimas, taip ir liko „Facebook“ korporacijos kompiuteriuose.
