Lietuvos apeliaciniame teisme (LAP) stringa byla, kurioje nusikalstama veikla kaltinami du klaipėdiečiai – buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos departamento vadovas 67 metų Alfonsas Šimkus ir verslininkas 59 metų P.Jurgutis. Pastarajam prireikė medikų pagalbos.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje A.Šimkui už kyšininkavimą ir nusikalstamu būdu įgyto svetimo turto legalizavimą atseikėjo ketverius metus nelaisvės, o P.Jurgučui už papirkimą ir dokumentų klastojimą buvo skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kada nuteistųjų apeliaciniai skundai bus išnagrinėti, neaišku – P.Jurgutis aiškina negalintis dalyvauti apeliaciniuose teismo procesuose dėl ligos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme, P.Jurgutis irgi skundėsi sveikatos sutrikimais, neatvykdavo į posėdžius.
Verslininką slegia dar viena Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl „Klaipėdos hidrotechnikos“ areštuoto ir kito svetimo 2 mln. litų vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Kaltinimai pateikti ir jo sūnui Donatui Jurgučiui - su jo vardu siejamas dar didesnis iššsvaistytas arba nuslėptas turtas, kurio vertė siekia apie 3,5 mln. litų.
Pernai vasarą P.Jurgučio advokatas Ramūnas Girevičius nurodė, kad jo ginamasis negali dalyvauti teismų posėdžiuose dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Prašyta P.Jurgučiui skirti ambulatorinę
ekspertizę.
„Pernai gegužę, gavus medikų išvadas, prašyta jam skirti ne ambulatorinę, o stacionarinę ekspertizę specializuotoje gydymo įstaigoje“,- kalbėjo P.Jurgučio ir A.Šimkaus bylos ilgai negalinti atversti LAT teisėja Violeta Ražinskaitė.
Vilniaus apygardos teismo prašymas patenkintas – P.Jurgučiui skirta stacionarinė trijų mėnesių eksperizė bus atlikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriuje. Verslininko skundas dėl tokios ekspertizės buvo atmestas.
Klaipėdietis prokuroras Vitalijus Gulenkovas, anksčiau reiškęs valstybės kaltinimus A.Šimkui ir P.Jurgučiui, apie pastarojo sveikatos būklę nieko nežino: „Dabar šią bylą kontroliuoja Generalinė prokuratūra. Ji strigdavo ir anksčiau, bet atvykęs į posėdžius P.Jurgutis man neatrodydavo panašus į mirtiną ligonį“.
P.Jurgučio advokatas neatskleidžia, kur šiuo metu gydomas jo ginamasis. Jis nekomentavo sklandančių gandų, kad į sveikatą alinančių bylų maratoną įsivėlęs verslininkas esą naudojasi ne specializuotų medicinos įstaigų, o Klaipėdos Jūrininkų ligoninės medikų paslaugomis.
Dėl pablogėjusios P.Jurgučio sveikatos būklės Apeliacinis teismas neatverčia dar vienos bylos, kurioje šis verslininkas apkaltintas neva tyčia perleidęs ir iššvaistęs jo žinioje buvusį didelės vertės statybų bendrovės „Lokys“ turtą.
Įtarta, kad „Lokio“ direktoriumi ir akcininku buvęs P.Jurgutis iš šios įmonės sąskaitos buvo susišlavęs 400 tūkst. litų – savo nuožiūra iš kasos pasiimdavo net darbuotojų algoms skirtus pinigus, bet grąžindavo ne visus, nepagrįsdavo savo išlaidų buhalterinės apskaitos dokumentais.
„Lokio“ bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neįžvelgęs P.Jurgučio nusikalstamos veiklos požymių, išteisino verslininką. Tačiau Klaipėdos apygardos prokurorai išteisinamąjį nuosprendį apskundė. Po penkių surengtų posėdžių ir ši byla įstrigo - Apeliaciniame teisme nagrinėjama jau antrus metus.
Prieš penkerius metus „Klaipėdos hidrotechnikos“ valdybos pirmininku buvęs P.Jurgutis bandė papirkti tuometį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą, liberalą Eugenijų Gentvilą, dabar dirbantį Seime.
Nustatyta, kad P.Jurgutis, užsukęs į E.Gentvilo darbo kabinetą, jam siūlė 200 tūkst. litų kyšį už palankumą derybose dėl 13 mln. litų vertės krantinių remonto. Verslininkas sakė, jog tai buvęs ne kyšis, o parama liberalams, bet teismas nepatikėjo.
P.Jurgučiui už valstybės tarnautojo pareigas einančio asmens papirkimą buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Verslininko ir jo žmonos Marijonos Jurgutienės maždaug 4,4 mln. litų vertės nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ir sūnui D.Jurgučiui.
