Prašymą pripažinti „Kraujo donorystės centro“ bankrotą tyčiniu pareiškė kreditorių įpareigotas šios įmonės bankroto administratorius.
Teismas nustatė, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Gana dažnai buvo sudaromi nuostolingi ir bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, tarp jų ir paskolų suteikimas pačiam įmonės vadovui, jo giminaičiams, brangaus turto, kurį naudojo vadovas ir jo giminaičiai, įgijimas, vadovas įmonės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams, dėl to nebuvo laiku atsiskaityta su įmonės kreditoriais.
Teismas taip pat konstatavo, kad atliekant neteisėtus mokėjimus atskiriems kreditoriams buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, taip pat bendrovės vadovas neįvykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei.
Teismas taip pat pripažino, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo savarankiškai organizavo šios įmonės buvęs vadovas ir akcininkas Artūras Jonas Venslauskas, kuris ir yra laikytinas atsakingu už įmonės veiksmus ir įmonėje susidariusią padėtį.
Kauno apygardos teismas bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ iškėlė 2013 metų balandžio 30 dienos nutartimi. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013-ųjų birželio 27 dieną, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus buvusio įmonės vadovo A. J. Venslausko atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 metų balandžio 30-osios nutartį.
Kreditoriai nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu jau pirmajame, 2013 metų gruodžio 18 dieną vykusiame, bankrituojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ kreditorių susirinkime.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
