Kaip elgtis įstaigos vadovui, kurio kabinete aptikta slapta klausymosi įranga?
Vilniaus apygardos teisme (VAT) to klausė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas.
Už piktnaudžiavimą tarnyba prokuroras siūlo jį nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant.
Nenujautė, kas seka
A.Sasnauskas įsitikinęs, jog teisiamųjų suole atsidūrė tik už tai, kad bandė išsiaiškinti, kas seka jį ir kitus įstaigos darbuotojus.
Slapta klausymosi įranga Valstybinės ligonių kasos direktoriaus kabinete buvo aptikta dar 2008 metais.
„Iš kur aš galėjau žinoti, kad tai – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įranga? Juk ant įrangos jie lipdukų nepalieka“, – stebėjosi A.Sasnauskas.
Kabinete aptikta slapta įrašymo įranga A.Sasnauskui tuo metu buvo ne vienintelė staigmena. VLK darbuotojai pastebėjo, kad naktimis kažkas lankosi jų patalpose.
Naktibaldos kėlė šiurpą
Rytais į darbą susirinkę specialistai rasdavo besimėtančių varžtelių, sulamdytų popierių, būdavo įjungti kompiuteriai.
Tik maždaug po metų paaiškėjo, kad valstybinės įstaigos vadovą sekė STT agentai.
VAT baigiamos nagrinėti bylos duomenimis, STT klausytis A.Sasnausko pokalbių pradėjo tik 2009 metų sausio 31-ąją.
Nors klausymosi įranga priklausė STT, A.Sasnauskas teisme neatmetė versijų, kad iki oficialios sekimo pradžios jo pokalbių nesiklausė niekas arba juo domėjosi kas nors kitas.
„Kadangi įranga buvo ir ji priklausė STT, išvada vienintelė – beveik metus mano kabinete pokalbių buvo klausomasi nelegaliai“, – pareiškė VLK direktorius.
Nustebino svečio pasiūlymas
Dar keistesnės A.Sasnauskui atrodo šios įrangos suradimo aplinkybės.
Vieną dieną į VLK direktoriaus kabinetą užėjo saugos specialistu prisistatęs Robertas Janickas, su kuriuo jie buvo susipažinę žvejyboje.
Svečias A.Sasnauskui netikėtai pareiškė, kad jo kabinete gali surasti slaptą klausymosi įrangą. Su nedideliu lagaminu atėjęs ir visas pakampes apžiūrėjęs vyras pareiškė suradęs sekimo įrangą, bet jos A.Sasnauskui neparodė.
Po to R.Janickas pas A.Sasnauską pradėjo lankytis dar dažniau ir stebino kalbomis apie savo ryšius su politikais, aukštų pareigūnų sekimą.
Trukdė sekti valdininkus
Vėliau paaiškėjo, kad R.Janickas – STT bendradarbis, bent jis pats buvo tuo įsitikinęs.
Bet vėliau jis kartu su A.Sasnausku ir kitais VLK darbuotojais stojo prieš teismą.
STT šio bendradarbio kratėsi. VAT apklausti šios tarnybos darbuotojai tikino, kad 2009 metų rugsėjį R.Janicką į STT buvo išsikvietę tiktai norėdami įspėti jį, kad liautųsi landžioti po valdininkų kabinetus ir ieškoti jų paslėptos įrangos.
STT agentai R.Janickui prigrasino neprasitarti A.Sasnauskui apie įrašinėjamus pokalbius ir toliau su juo bendrauti.
Išlupo nedidelę kamerą
A.Sasnauskas tvirtino, kad R.Janickas paslaptį išlaikė, tik po susitikimų su STT pareigūnais pasidarė dar aktyvesnis.
Saugos specialistas ėmė lankytis ne tik A.Sasnausko, bet ir kitų VLK darbuotojų kabinetuose, su jais aptarinėdavo, kaip saugoti slaptus duomenis, kartu vaikščiodavo po pastatą.
„Kurį laiką informacija iš mano kabineto galėjo ir neišeiti. Vieną dieną, padedamas R.Janicko, savo rankomis iš priešgaisrinės signalizacijos daviklio išėmiau ir jam atidaviau 3–4 centimetrų skersmens filmavimo kamerą. Tam jis iš anksto buvo pasiruošęs ir atsinešęs specialų polietileninį maišelį“, – prisimena A.Sasnauskas.
Ligonių kasos vadovui ir jo pavaldiniams R.Janickas dažnai skambindavo ir telefonu.
Pokalbiai atrodė nerimti
„Iš pirmo žvilgsnio tie pokalbiai atrodė tušti, bet juose buvo daug provokuojamų žodžių, kad tik būtų pasirašyta VLK sutartis su bendrove „Gelsauga“, – prisimena A.Sasnauskas.
Kad pokalbiai telefonu buvo neoficialūs ir nekonkretūs, pripažino ir prokuroras.
R.Janickas tuo metu dirbo bendrovėje „Gelsauga“, kuri dalyvavo Valstybinės ligonių kasos paskelbtame konkurse.
Konkursas buvo skelbiamas kaip tik tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo paslaptingų stebėtojų.
VLK kaip tik ruošėsi nupirkti vaizdo kamerų bei aparatūros, galinčios aptikti klausymosi įrangą. Šiai aparatūrai įsigyti įstaiga galėjo skirti 60 tūkstančių litų.
Nugalėtojai kėlė įtarimų
„Mes svarstėme priešais duris įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kad užfiksuotų, kas naktimis čia vaikšto.
O gal naktiniai vizitai buvo tik kieno nors provokacija, kad mes greičiau skelbtume tą konkursą?“ – svarstė VLK vadovas.
Sužinojęs, kad šį konkursą laimėjo „Gelsauga“, A.Sasnauskas atsisakė su ja pasirašyti sutartį, tačiau vis tiek sulaukė kaltinimų. Juose teigiama, kad pasirašyti sutartį su „Gelsauga“ A.Sasnauskui sutrukdė STT.
Kaltinamųjų sąraše – ne tiktai A.Sasnauskas, šią sutartį parengęs VLK darbuotojas Mindaugas Zlatarinskas, bet ir geležinkelių apsauga užsiimanti bendrovė „Gelsauga“.
A.Sasnauskas tikino iki šio konkurso nei su „Gelsauga“, nei su jos vadovais neturėjęs jokių reikalų.
Tačiau tyrėjai penkerius metus nėrėsi iš kailio, kad tokių ryšių atrastų.
Jie apklausė net bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ dirbantį buvusį Vyriausybės kanclerį Zenoną Kaminską, kurį A.Sasnauskas prieš ketverius metus buvo sutikęs per koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Visi kratosi pagalbininko
Bendrovės „Gelsauga“ atstovas teismui aiškino, kad tuo metu R.Janickas buvo saugos specialistas, galintis teikti paslaugas vienintelei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
„Jis bendrovėje nėjo vadovaujamų pareigų, todėl negalėjo atstovauti jai pasirašant sutartis ar jos vardu teikti pasiūlymų“, – tokį atsakymą teismui pateikė „Gelsauga“.
Kam iš tiesų talkino įvairiose teisėsaugos tarnybose anksčiau dirbęs R.Janickas, kurio paslaugų dabar kratosi ir STT, ir jo darbdaviai? Ar apie jo ir STT bendradarbiavimą buvo pranešta bylą tiriančiam prokurorui?
Atsakymo į šiuos klausimus teismas taip ir neišgirdo.
R.Janickas kategoriškai neigė kurstęs A.Sasnauską piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir tikino vykdęs tai, ką jam liepė STT pareigūnai.
Persekiojo penkerius metus
Kai teismas paskelbs nuosprendį, nuo tyrimo pradžios bus praėję jau daugiau nei 5 metai.
Nors A.Sasnauskas teigė jau įpratęs gyventi ir dirbti stebimas teisėsaugos pareigūnų, neabejoja, kad ši 16 tomų byla – bandymas su juo susidoroti.
„Buvau persekiojamas siekiant bet kokia kaina mane nubausti. Kažkam trukdžiau eikvoti dešimtis milijonų litų valstybės lėšų“, – kalbėjo Ligonių kasos vadovas.
Jis teigė politikų nemalonę užsitraukęs dar 2007 metais, kai ėmė prieštarauti Sveikatos apsaugos ministerijos projektams ir vaistų pirkimo tvarkai.
