Buvęs KGB leitenantas I.Vorobjovas ir seržantė J.Kuprėnienė kaltinami 1956 metais dalyvavę garsaus Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo operacijoje – padėję vykdyti genocidą.
Antradienį teisme buvo apklausti keturi iš šešių liudininkų.
Posėdis vyko nedalyvaujant J.Kuprėnienei, kuri rugsėjo 25 dieną buvo paguldyta į Respublikinę Kauno ligoninę.
Gydytojai Kauno apygardos teismui parašė pažymą, jog dėl pablogėjusios sveikatos būklės J.Kuprėnienė negalės dalyvauti rugsėjo 30 dieną numatytame teismo posėdyje.
Šiuo metu ji vis dar gydoma ligoninėje.
Todėl bus nagrinėjama ne viena, o dvi atskiros J.Kuprėnienės ir I.Vorobjovo bylos, nes neaišku, kada pensininkė pasveiks.
Prieš kelias savaites įvykusiame teismo posėdyje J.Kuprėnienė dalyvavo sėdėdama greitosios pagalbos neštuvuose.
Teismo sprendimu sunkiai vaikštanti buvusi KGB darbuotoja turi būti atvesdinta į posėdžius, todėl kiekvieną kartą į jos namus vyks greitosios pagalbos brigada.
Antradienį į teismo posėdį atvykęs I.Vorobjovas portalui lrytas.lt tvirtino esąs nekaltas.
Pokario laikais jis esą buvo tik KGB kanceliarijos pasiuntinys, žmonių, neįtikusių sovietiniam režimui, nesekdavo ir neskųsdavo.
„Jei mano pavardė būtų lietuviška, tarkim, Vitkauskas, turbūt teisiamųjų suole dabar nesėdėčiau“, – dėstė I.Vorobjovas.
Rugsėjo 10 dieną surengtame teismo posėdyje J.Kuprėnienė tvirtino neprisimenanti, kas įvyko prieš 48 metus.
Buvo paviešinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
J.Kuprėnienė prisipažino 1956 metų rudenį stebėjusi žmones, išeinančius iš namo, esančio Kaune, Kalniečių gatvėje.
Teisėsaugos pareigūnai surinko įrodymus, kad ji ne tik stebėjo, bet ir pranešinėjo, kur eina šie žmonės.
J.Kuprėnienė neslėpė mačiusi, kaip buvo sulaikomas dviračiu važiuojantis vyras.
Tačiau ji esą nežinojo, kad tai – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signataras A.Ramanauskas-Vanagas.
Pensininkė teigė, jog labai gailisi priklausiusi KGB ir dalyvavusi stebėjimo operacijoje.
J.Kuprėnienė atskleidė, kad kartu su ja seklio vaidmenį atliko dar vienas vyriškis.
Įtariama, jog tai buvo tuometis KGB Kauno valdybos 7-ojo poskyrio leitenantas I.Vorobjovas.
„Jie meluoja ir išsisukinėja. Abu turėjo atlikti konkrečias funkcijas, už uolų darbą buvo skatinami.
I.Vorobjovas dirbo operatyviu įgaliotiniu, į jo pareigas įėjo ir žmonių sekimas, o ne popierių nešiojimas”, – tvirtino laisvės kovotojo duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skolauskienė.
A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė buvo suimti 1956 metų spalio 12 dieną.
Partizanas sovietų kalėjimuose buvo žiauriai kankinamas, o 1957 metų lapkrčio 29 dieną – sušaudytas.
B.Mažeikaitė buvo ištremta į Sibirą.
Laisvės kovotojo žmona į Lietuvą iš griežtojo režimo lagerio sugrįžo 1960 metais. Ji mirė 1996 metais.
J.Kuprėnienei ir I.Vorobjovui už pagalbą genocido vykdytojams gresia kalėjimas nuo 5 metų iki gyvos galvos, bet dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės jiems greičiausiai nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Šių buvusių KGB darbuotojų bylos ilgai nepavyko atversti ne tik dėl J.Kuprėnienės sveikatos būklės.
Buvo laukiama, kol Konstitucinis teismas išaiškins genocido apibrėžimą.
2014 metų kovą Konstitucinis teismas paskelbė, jog sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
