Buvęs sovietinių represinių struktūrų pareigūnas Stanislovas
Drėlingas šioje byloje kaltinamas 1956 metų spalį dalyvavęs
slaptoje operacijoje, sulaikant lietuvių ginkluoto pasipriešinimo
sovietų okupacinei valdžiai judėjimo vieną iš vadų ir jo žmoną
Birutę Mažeikaitę – Vandą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje.
Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas
Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis
Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties
bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną
Vilniuje.
Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena genocido byla
dėl A.Ramanausko suėmimo ir nužudymo. Joje kaltinami Ilja Vorobjov
ir Jadvyga Kuprėnienė į šią bylą pakviesti kaip liudytojai.
Nukentėjusiąja bylose pripažinta A.Ramanausko dukra Auksutė
Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Pradėti bylos nagrinėti antradienį nepavyko, nes jame dalyvauti
negalėjo vienas iš teisėjų kolegijos narių. Kitas teismo posėdis
numatytas spalio 16 dieną.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50
tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo
daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus
ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali
prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo
siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu
pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui,
negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo
įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama
Konstitucinio eismo išaiškinime.
