Apie iš Rusijos į Lietuvą galimai vedančius pėdsakus prabilta, kai buvo suimtas buvęs Vidaus reikalų ministerijos kontržvalgybos vadovas Henrikas Margenis, įtariamas prisidėjęs prie I.Tiomkino nužudymo, rašo „Lietuvos rytas“.
Tyrėjai vis garsiau kalba apie už H.Margenio stovintį Maskvoje gyvenantį milijardierių Dovydą Kaplaną, pravarde Dodikas.
Pastaruosius kelerius metus D.Kaplanas kontroliavo koncerno „Transneft“ pirmąjį viceprezidentą Michailą Arustamovą.
Olandijos pareigūnai neseniai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl su „Transneft“ susijusio plataus masto pinigų plovimo.
Manoma, kad šie veikėjai sukūrė schemą, pagal kurią koncernas gaudavo tik dalį pinigų, o didžioji dalis nusėsdavo jų kontroliuojamose lengvatinio apmokestinimo kompanijose. Už šiuos pinigus įvairiose Europos Sąjungos šalyse buvo perkamas nekilnojamasis turtas.
Yra duomenų, kad D.Kaplanas supirkinėti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir Latvijoje buvo įgaliojęs savo seną bičiulį I.Tiomkiną, kurį rėmė dar jam atliekant bausmę kalinimo įstaigose.
Prieš tai, kai šiais metais naktį į liepos 6-ąją Vilniuje buvo nušautas, I.Tiomkinas savo pažįstamiems užsiminė, kad iš D.Kaplano gavo 10 milijonų eurų grynaisiais.
Įtariama, kad dėl šių pinigų ir galėjo kilti konfliktas, kurį išspręsti turėjo kitas senas D.Kaplano bičiulis H.Margenis.
Laukė garsių svečių
Dar visai neseniai D.Kaplano ir I.Tiomkino santykiai atrodė idealūs. Buvęs „Vilniaus brigados“ bosas lygiai prieš dvejus metus buvo gavęs kvietimą atvykti į Italijos Sardinijos salą atšvęsti Rusijos milijardieriaus 45 metų sukakties.
Gimtadienį D.Kaplanas ketino paminėti itin triukšmingai ir tam ketino skirti pusantro milijono eurų. Iš vietinės savivaldybės jis už 30 tūkstančių eurų išsinuomojo pliažą, dar 400 tūkstančių pervedė garsiam dainininkui Stingui už privatų koncertą.
Iš Didžiosios Britanijos švęsti gimtadienio savo jachta jau buvo atplaukęs oligarchas Romanas Abramovičius, turintis „Chelsea“ futbolo klubą, nuosavu lėktuvu atskrido futbolo klubo „Arsenal“ savininkas Ališeras Usmanovas.
Bet šventę Sardinijoje netikėtai teko atšaukti – buvo gauta žinių, kad gali būti suplanuotas pasikėsinimas, o vietinė apsauga negalėjo garantuoti saugumo.
Nuolat jautė dėkingumą
D.Kaplano ir I.Tiomkino draugystė prasidėjo dar sovietiniais laikais.
„Vaikystėje buvau fiziškai silpnas ir kai kurie draugai mane apgindavo. Vienas tokių buvo I.Tiomkinas. Už tai aš jam noriu atsidėkoti“, – vienam savo pažįstamui yra sakęs D.Kaplanas.
Tačiau D.Kaplanas dėkingas I.Tiomkinui turėjo būti ne tik dėl vaikystėje išvengtų skriaudų.
Nors už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą buvo nuteistas vienas Borisas Dekanidzė, daugelis šios žmogžudystės tyrėjų iki šiol įsitikinę, jog šis „Vilniaus brigados“ lyderis buvo tiktai tarpininkas.
Kalbėdami apie tikruosius žmogžudystės užsakovus pareigūnai linksi ir į D.Kaplano pusę.
Jau tuomet turtais garsėjęs šis asmuo nuolat lankėsi viloje Jūrmaloje, kur ir kilo sumanymas nužudyti žurnalistą.
Apie tai, kas buvo tikrasis V.Lingio nužudymo užsakovas, labai gerai žinojo ir I.Tiomkinas.
Tačiau jis, kaip ir B.Dekanidzė, niekada D.Kaplano neišdavė.
Ministerijoje – lyg namie
D.Kaplano klestėjimas Lietuvoje prasidėjo, kai 1991 m. vidaus reikalų ministru buvo paskirtas Vytauto Landsbergio statytiniu vadintas Petras Valiukas.
Vos tapęs ministru politikas įsteigė didžiulius įgaliojimus turėjusį Kontražvalgybos departamentą, kurio vadovu tapo D.Kaplano bičiulis H.Margenis.
Iš karto po to D.Kaplanas tapo nuolatiniu svečiu ministerijoje. Kadangi ministras dažnai sirgdavo, kontržvalgybos vadas pasikviesdavo D.Kaplaną ir ten aptardavo savo reikalus.
„Kartą užėjau į ministro kabinetą ir pakraupau – ant stalo kojas susidėję H.Margenis, D.Kaplanas ir dar keli banditiškos išvaizdos jaunuoliai rūko cigarus ir gurkšnodami konjaką kažką aptarinėja“, – pasakojo buvęs Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas.
Sekė pavaldiniai
Sąžiningi H.Margenio vadovaujamo departamento darbuotojai, gerai žinoję D.Kaplano ryšius su „Vilniaus brigada“, stebėjosi tokiais šio Izraelio piliečio vizitais. Jie patys fotografavo į ministeriją ateinantį vyriškį ir rinko apie jį operatyvinę informaciją.
Tačiau žinių perduoti nebuvo kam – ministerijos vadovų nurodymu tuomečio prezidento Algirdo Brazausko asmens apsaugos tarnybos vadovui Juozui Šimelioniui buvo pavesta drauge organizuoti ir D.Kaplano apsaugą.
Skrido prezidentiniame salone
Šiam veikėjui kelionėms į užsienį net buvo skiriamas lėktuvas, kuriuo išimtinai naudojosi tuometis Seimo pirmininkas V.Landsbergis.
Pareigūnus itin pribloškė mafijos vadeivų kelionė į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, kurią užfiksavo operatyvinėmis priemonėmis.
1992 metų birželio pabaigoje H.Margenis išsikvietė du greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnus ir jiems įsakė važiuoti į oro uostą. Ten atvyko D.Kaplanas, jau laukė B.Dekanidzė, I.Tiomkinas ir dar du nepažįstami žmonės iš D.Kaplano bendrovės „MS International“.
Visi susėdo į lėktuvą Jak-42, kuriuo paprastai skraidydavo tiktai V.Landsbergis.
Lėktuvas buvo pilkos spalvos, su dviem salonais. Pirmajame – sėdimosios vietos, antrajame – foteliai, ilgas stalas. Keleivius aptarnavo stiuardas.
Abu „Aro“ pareigūnai bei „MS International“ atstovai buvo pasodinti paprastame salone, o D.Kaplanas, B.Dekanidzė ir I.Tiomkinas įsitaisė vadinamajame prezidentiniame.
Parvežė maišus pinigų
Atskridus į Sankt Peterburgą vienas „Aro“ pareigūnas liko lėktuve, kitas išvažiavo su B.Dekanidze ir I.Tiomkinu. Po trijų valandų automobiliu VAZ-2105 grįžo B.Dekanidzė ir atvežė septynis pinigų prikimštus maišus.
Dar vėliau su dviem merginomis grįžo D.Kaplanas su I.Tiomkinu.
Kai lėktuvas parskrido į Vilnių, keleivių oro uoste jau laukė D.Kaplano „Mercedes“ bei mikroautobusas. I.Tiomkinas su B.Dekanidze sukrovė atgabentus maišus į mikroautobusą, o visa kompanija susėdo į „Mercedes“.
Keleivis daug neklausinėjo
Kiek vėliau pareigūnai apklausė į Sankt Peterburgą su mafiozais vykusį „Aro“ kovotoją. Jis papasakojo, kad B.Dekanidzė maišus su pinigais paėmė iš seno apleisto namo.
O štai kaip apie skrydį pasakojo vienas keleivių iš bendrovės „MS International“: „D.Kaplanas mane pakvietė apsilankyti Sankt Peterburge. Buvo puikus V.Landsbergio lėktuvas.
Supratimo neturiu, kaip Dovydui pavyko gauti šį lėktuvą. Jis pasikvietė mane, kad nebūtų liūdna. Lėktuve skrido D.Kaplano sargybiniai, I.Tiomkinas.
Buvo kažkokie maišai, aš prie jų neprisiliečiau.
Aš toks žmogus, kuris labai retai pateikia nereikalingų klausimų, tad neklausiau Dovydo, kokiu tikslu jis skrido.
Bet vėliau supratau, kad jis susitiko su žmogumi, kuris jam turėjo atvesti fotomodelį ar mis nuo Valentino Judaškino (garsaus mados kūrėjo. – Red.). Su merginomis ir sugrįžome į Vilnių.“
Dolerius dalijo banditams
Grįžęs iš šios kelionės I.Tiomkinas susikvietė būrį įtakingiausių Vilniaus nusikaltėlių ir visiems išdalijo po 20 tūkstančių dolerių.
„Tuomet tai buvo didžiuliai pinigai ir daugeliui vaikinų nuo jų akys aptemo. Jie buvo pasirengę vykdyti bet kokį I.Tiomkino nurodymą“, – pasakojo vienas to susitikimo dalyvių.
Nepaisė vokiečių įspėjimo
O D.Kaplanas ir toliau lyg niekur nieko lankėsi Vidaus reikalų ministerijoje.
Tuomečiai jos vadovai nekreipė dėmesio ir į gautą Vokietijos policijos įspėjimą apie D.Kaplano ir jo tėvo bendrovę „MS International“.
1991 metais pateiktoje Vokietijos policijos pažymoje buvo rašoma: „MS International“ užsiima neteisėtais prekybiniais sandėriais su Vakarų grupės sovietinės armijos ginkluotosiomis pajėgomis. Įtariama, jog ši firma įsitraukusi į narkotikų kontrabandą.
Sprendžiant iš plačios firmos veiklos apimties ir bankų sąskaitų Belgijoje ir Liuksemburge, manoma, kad ši firma – tik dalis organizacijos, kuri įkūrusi keletą firmų pinigams plauti.“
Naujas ministras pasibaisėjo
Vieno vizito metu D.Kaplanas pateikė H.Margeniui dokumento projektą, kad Lietuvos policijai reikia ginklų. Šį dokumentą pasirašė ministras P.Valiukas.
Manoma, jog netrukus po to buvo nupirkta 5000 pistoletų ir automatų. Nors ginklų kaina rinkoje buvo po 150 JAV dolerių, už juos sumokėta po 300 dolerių.
1992 metų pabaigoje, po to, kai rinkimus į Seimą laimėjo tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija (dabar – Socialdemokratų), vidaus reikalų ministru tapo Romasis Vaitekūnas.
„Aš buvau pasibaisėjęs, ką ministerijoje išdarinėjo H.Margenis. Turėjau pakankamai informacijos, kad net į vadinamąsias banditų „strelkas“ šis pareigūnas siųsdavo sau pavaldžius „Aro“ kovotojus.
Iškart panaikinau visą Kontržvalgybos departamentą, o B.Dekanidzę išsiunčiau iš šalies“, – sakė R.Vaitekūnas.
Manoma, kad H.Margenio pašalinimas sužlugdė D.Kaplano planus prisidengiant ministerija prekiauti ginklais ne tiktai Lietuvoje, bet ir Čečėnijoje, taip pat kituose karštuose regionuose.
Tylėjo ir prieš mirtį
Iškart po to, kai 1993 metų spalio mėnesį buvo nužudytas žurnalistas V.Lingys, D.Kaplanas buvo sulaikytas trims paroms.
Kai policija šturmavo jo butą, jis pasikvietė į pagalbą tuometį prezidento A.Brazausko apsaugos tarnybos vadovą J.Šimelionį. Tačiau atvykęs padėti D.Kaplanui pareigūnas pats buvo paguldytas ant žemės.
Tyrėjams taip ir nepavyko įrodyti, jog D.Kaplanas prisidėjo prie žurnalisto nužudymo organizavimo. Apie savo idėjinio lyderio vaidmenį nieko nepasakojo nei B.Dekanidzė, nei I.Tiomkinas.
Likus kelioms paroms iki mirties nuosprendžiu nuteisto B.Dekanidzės sušaudymo prokuroras Gintaras Jasaitis dar bandė iškvosti mirtininką apie D.Kaplano vaidmenį, tačiau pasmerktasis tylėjo net tada.
Įkėlė koją į koncerną
Sutriuškinus „Vilniaus brigadą“ ir apvalius Vidaus reikalų ministeriją, D.Kaplano įtaka gerokai sumažėjo. Tačiau jis sugebėjo per savo partnerį Sergejų Klimuką nupirkti „Snoro“ banką, o paskui pelningai parduoti.
Po šio sandorio D.Kaplanas išvyko į Maskvą ir padarė stulbinamą karjerą. Jam pavyko įkelti koją į Rusijos naftos monopolį turintį koncerną „Transneft“.
Atkeršijo Lietuvai
Prieš kelerius metus Rusijos prezidento nurodymu šio koncerno prezidentu buvo paskirtas Nikolajus Tokarevas – buvęs V.Putino kolega dar dirbant KGB Vokietijoje.
N.Tokarevas net buvo savotiškas V.Putino kuratorius – supažindino su žvalgybininko darbo specifika į Berlyną atsiųstą būsimą Rusijos vadovą.
Įtakingas „Transneft“ vadovas pirmuoju koncerno viceprezidentu paskyrė gerą D.Kaplano bičiulį M.Arustamovą.
Rusijos žiniasklaidoje pastarasis greitai buvo pramintas pilkuoju prekybos nafta kardinolu, per kurio rankas eina visi juodi pinigai. Nuo šio žmogaus priklausė ne tik naftos tiekimo grafikai.
Jis galėjo šantažuoti net valstybes, sugebėdamas išjungti ir vėl paleisti naftotiekį „Družba“.
Šio veikėjo iniciatyva per naftotiekį buvo nustota tiekti žaliavą „Mažeikių naftai“, kai Lietuva atsisakė gamyklą parduoti Rusijos kompanijoms.
Buvo tikrasis kardinolas
Nors daug kas M.Arustamovą vadino pilkuoju kardinolu, daugelis koncerno darbuotojų žinojo, kad tikrasis kardinolas – D.Kaplanas.
„Mes M.Arustamovą vadinome paprasčiau – D.Kaplano vadybininku.
Mat žinojome, kad būtent jis pateikia visas idėjas, kaip užsidirbti juodų pinigų“, – sakė vienas buvęs „Transneft“ vadovas.
Pastarasis jau duoda parodymus ikiteisminį tyrimą pradėjusiems Olandijos pareigūnams ir pakeitęs pavardę gyvena užsienyje.
Laimino pats V.Putinas
Įslaptintas liudininkas atskleidė, kad iš pradžių planą, kaip panaudoti per lengvatinio apmokestinimo kompanijas išplautus pinigus, buvo palaiminęs ir pats V.Putinas.
Rusijos prezidentas užmerkė akis, kai „Transneft“ patyrė 4 milijardus dolerių nuostolių, nors su koncernu susijusios lengvatinio apmokestinimo kompanijos gaudavo milžinišką pelną.
Pagal projektą, kurį asmeniškai kuravo artimas V.Putino bendražygis – įmonės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ir buvęs KGB pulkininkas Dmitrijus Konstantinovas, per lengvatinio apmokestinimo kompanijas gauti pinigai turėjo būti skirti užvaldyti Rytų Europos šalių energetikos projektus, daryti įtaką vyriausybėms, formuoti viešąją nuomonę.
Iš pradžių taip ir buvo daroma, tačiau ilgainiui šiems projektams skirti pinigai nusėsdavo į asmenines M.Arustamovo ir D.Kaplano sąskaitas.
Yra duomenų, kad iš šių pinigų buvo maitinamas ir I.Tiomkinas.
