Pakviesti žmogų atlikti brangių žemės ūkio darbų, o juos pabaigus ne tik nemokėti pinigų, bet dar apkaltinti nebūtomis nuodėmėmis, apskųsti teisėsaugai ir bandyti išsireikalauti neva padarytus nuostolius.
Būtent taip elgiasi buvęs Seimo narys J.Ramonas ir jo žmona Vilija. Taip tvirtina daugelis su šiais sutuoktiniais susidūrusių ūkininkų.
Vienas tokių nukentėjusiųjų – 34 metų ūkininkas iš Anykščių rajono R.Noreika – pasišovė į vieną būrį suburti visus Ramonų apgautus žmones.
„Norėčiau, kad išklausę visų nuo Ramonų nukentėjusių žmonių istorijas teisininkai pradėtų ikiteisminį tyrimą. Galbūt tuomet Ramonams nebekils noro apgaudinėti žmonių, o ir norinčių pas juos dirbti nebeatsiras“, – vylėsi R.Noreika.
Praėjusiais metais nutaręs padėti suarti ir apsėti Ramonų žemės sklypus jaunas ūkininkas ne tik negavo pinigų už nudirbtus darbus, bet ir sulaukė apie 500 tūkstančių litų ieškinio bei baudžiamosios bylos.
Nustebino keistas skelbimas
Dabar R.Noreika keikia tą dieną, kai pernai rugsėjį perskaitęs laikraštyje skelbimą sutiko važiuoti į Ramonų ūkį Telšių rajone suarti ir apsėti jų dirvonų.
„Iš pradžių pamaniau: kas per ūkininkai, kad tokiu vėlyvu metu nori apsėti laukus. Juk šie darbai paprastai yra dirbami gerokai anksčiau. Tačiau nutariau: mano ūkyje visi darbai baigti, tad nepakenks dar papildomai uždirbti prieš ruošiant techniką žiemai“, – prisimena R.Noreika.
Vyras paskambino nurodytu telefonu ir sužinojo, kad keistasis ūkininkas, nutaręs rugsėjo pabaigoje pradėti sėją, – buvusio Seimo nario J.Ramono žmona Vilija.
Laukai buvo apleisti
Iš pradžių R.Noreika su V.Ramoniene susitiko Anykščiuose, vėliau kartu su jos sutuoktiniu nuvažiavo į jų 350 hektarų valdas Telšių rajono Milvydiškių kaime – ten aptarė darbus.
Jau tada R.Noreika stebėjosi, kad tokių garsių ūkininkų laukai apleisti – daug kur nenušienauta žolė, dygsta piktžolės.
Tačiau J.Ramonas ramino: „Ark – kiek padarysi, tiek bus gerai.“
Rugsėjo 24 dieną su eksparlamentaro žmona buvo pasirašyta sutartis. V.Ramonienė sumokėjo 10 tūkstančių litų avansą, o likusius 90 tūkstančių įsipareigojo pervesti pabaigus darbus.
Tą pačią dieną R.Noreikos darbininkai su savo technika – traktoriais, sėjamosiomis ir kitais padargais – nuvyko į Milvydiškių kaimą.
Kadangi darbymetis jau buvo baigtas, R.Noreika savo ūkio darbininkams įsipareigojo sumokėti dvigubą atlygį.
Kaimynai iš karto įspėjo
Jau pirmą darbo dieną prie laukuose triūsiančių darbininkų sustojo mokinius vežęs autobusas.
Išlipęs vairuotojas tik palingavo galva: „Vyrai, veltui dirbate – Ramonai jums ne tik nesumokės, bet ir po teismus užtampys.“
Vėliau vis daugiau vietinių gyventojų prieidavo prie darbininkų ir pasakodavo, kaip Ramonai iš visos Lietuvos ir net iš Latvijos samdosi darbininkus, tačiau jiems nesumoka.
Liko it musę kandęs
Iš savo darbininkų išgirdęs nerimą keliančių naujienų R.Noreika pats dar kartą atvyko į Telšių rajoną, pabendravo su vietiniais.
Jie patvirtino, kad aplinkinių kaimų gyventojai jau seniai atsisako dirbti pas Ramonus, tad šie bando prisikviesti modernios technikos turinčių ūkininkų iš tolesnių rajonų ar net iš Latvijos.
Vėliau, jau gavęs šimtatūkstantinį ieškinį, R.Noreika susirado prieš metus tos pačios V.Ramonienės tuose pačiuose laukuose dirbusį ūkininką iš Šiaulių rajono Žilviną Jasinską.
Šis patvirtino, kad Ramonai už atliktus darbus su juo taip pat neatsiskaitė ir dar liepė apsaugininkams išvaryti iš ūkio.
Ūkininkas nusispjovė ir išvažiavo – nenorėjo eikvoti laiko ginčams teismuose.
Baiminasi prarasti paramą
Dar keli ūkininkai ir bendrovės nesivėlė į teisinius ginčus su Ramonais ir dėl to, kad bijojo prarasti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skirtas išmokas iš ES paramos fondų.
Mat dažniausiai vien fakto, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ar civilinėje byloje areštuotas turtas, pakanka, jog NMA sustabdytų ar net visiškai nutrauktų išmokų mokėjimą.
O teismai paprastai nesigilina į bylos esmę, netikrina pateiktų ieškinių pagrįstumo ir gavę prašymą areštuoja turtą bei sąskaitas.
Neretai ir prokurorai lengva ranka nurodo pradėti ikiteisminius tyrimus, nekreipdami dėmesio į tai, kad pareiškėjo skundas – laužtas iš piršto.
Laimėjo bylą teisme
Tačiau buvo ūkininkų, kurie nepabijojo Ramonų spaudimo. Telšių rajone R.Noreika sutiko Ramonų kaimynystėje įsikūrusią ūkininkų Martinkų šeimyną.
Dar 2011 metais šeimos galva Augustinas Martinkus sutarė su V.Ramoniene, kad už atliktus darbus galės pasinaudoti V.Ramonienės traktoriais ir sėjamąja.
Nors A.Martinkus su sūnumis atliko visus aptartus darbus, V.Ramonienė pareikalavo dar beveik 50 tūkstančių litų – neva už tai, kad traktorius buvo sugadintas.
Kai A.Martinkus tokias V.Ramonienės pretenzijas pavadino fantazijomis, ji pateikė ieškinį teismui.
Bylinėjimasis truko beveik trejus metus. Neseniai Aukščiausiasis teismas padėjo galutinį tašką – jis paliko galioti kitų dviejų žemesnės instancijos teismų sprendimus, kad V.Ramonienės ieškinys nepagrįstas ir neparemtas jokiais įrodymais.
Teismas dar įpareigojo V.Ramonienę padengti A.Martinkui 600 litų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tai – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką per šį, nors ir laimėtą, teismo procesą prarado ūkininkas.
Be nuolatinio streso, tai ir didžiuliai piniginiai nuostoliai. Mat NMA dėl teisminio proceso metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nutraukė sutartį, pagal kurią ūkininkas turėjo gauti beveik milijono litų ES paramos fondų išmokas.
Ragino bėgti šalin
Būtent Martinkai pirmieji ir patarė R.Noreikai kuo greičiau bėgti nuo Ramonų šeimynos.
A.Martinkus tiesiai apie Ramonus rėžė ir kalbėdamas su „Lietuvos rytu“: „Tokius žmones į maišus reikia kišti ir ilgai daužyti spragilais, kad iš jų būtų išvarytos visos blogosios jėgos. Kiek pas juos yra dirbę žmonių, tiek jų ir apgavo.“
Po sprendimo – gaisras
Dar baisesnių istorijų papasakojo netoliese ūkininkaujantis V.Ramonienės pusseserės vyras Romas Poškus.
Prieš kelerius metus V.Ramonienė jį apkaltino, kad elgėsi nepagarbiai – parodė užpakalį. Dėl šio viešosios tvarkos pažeidimo V.Ramonienė savo tolimą giminaitį apskundė Telšių apylinkės teismui.
Tą dieną, kai R.Poškus atvyko į teismą išklausyti sprendimo, kad V.Ramonienės skundas nepagrįstas, buvo padegta jo sodyba. Sudegė du gyvenamieji namai, lauko virtuvė, garažas ir tvartas.
Tuomet kaime visi garsiai kalbėjo, kas galėjo padegti namus. Buvo atvykusi policija, atliko kratą V.Ramonienės namuose, tačiau nieko neaptiko.
Darbus gyrė, bet pinigų nedavė
Prisiklausęs tokių šiurpių kalbų apie Ramonus R.Noreika ne juokais išsigando, kad pats bus apgautas.
Tuo metu darbininkai jau buvo atlikę beveik pusę darbų, tad ūkininkas panoro, kad Ramonai pasirašytų jau atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus.
Šiaip ne taip pavyko susitikti su savo ūkyje retai būnančia V.Ramoniene.
Ji aktus pasirašė, dėl atliktų darbų pretenzijų nepateikė.
„Viskas padaryta super – nesitikėjau, kad tokius laukus galima išarti ir apsėti“, – tuomet ūkininko komandos darbą gyrė J.Ramonas.
Nors aktai ir buvo pasirašyti, pinigų R.Noreika taip ir negavo. Darbams einant į pabaigą, V.Ramonienė vis dažniau pradėjo reikšti įvairias pretenzijas – galiausiai apkaltino ūkininką R.Noreiką degalų ir sėklų vagyste.
Liepė išpilti sėklas
Kartą V.Ramonienė atvyko į ūkį ir prieš pradėdama pokalbį su R.Noreika išsitraukė vaizdo kamerą ir pareiškė: „Dabar visi tavo darbai bus fiksuojami.“
R.Noreika taip pat nusipirko diktofoną ir pradėjo pokalbius įrašinėti.
V.Ramonienė ėmė ūkininką kaltinti visokiomis nuodėmėmis, tačiau darbų nesustabdė, nors pagal sutartį tokią teisę turėjo – liepė ir toliau sėti.
Vieną dieną ji atvyko į laukus, liepė sustabdyti darbus ir išpilti sėklas – pareiškė, kad dabar atvažiuos policija, sėklas pasvers ir viską užfiksuos.
Policija atvažiavo, pasisukiojo ir išvažiavo.
Tada V.Ramonienė liepė sėklas supilti atgal ir dirbti toliau.
Matydamas, kad bręsta konfliktas, R.Noreika pats nuvyko į Telšių policijos komisariatą ir apie susidariusią padėtį papasakojo pareigūnams. Tačiau jie tik pareiškė užuojautą: „Reikėjo žinoti, su kuo susidedi, – visi Telšiai ją jau žino.“
Vietoj atlygio – byla
Su kuo susidėjo, R.Noreika sužinojo praėjusių metų lapkričio pradžioje, kai gavo šimtatūkstantinį ieškinį dėl netinkamai atliktų darbų ir dėl to patirtų nuostolių.
Maža to, buvo areštuotas jo turtas ir sąskaitos.
Negana to, Telšių rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tariamos degalų ir sėklų vagystės.
R.Noreika ir jo darbininkai po kelis kartus buvo kviečiami į apklausas ir turėjo įrodinėti, kad nevogė degalų ir sėklų.
Apklausti buvo ir vagystes turėję fiksuoti V.Ramonienės apsaugos darbuotojai.
Kai paaiškėjo, kad nė vienas liudytojas negali patvirtinti vagystės faktų ir nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios V.Ramonienės pateiktą versiją, Telšių apylinkės prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Prokuratūra konstatavo, kad pavogti degalų net nebuvo galimybės, nes kiekvienąkart pilant dyzeliną tai buvo fiksuojama raštu ir patvirtinama abiejų pusių parašais.
Tačiau V.Ramonienė pasiekė, kad Telšių prokuratūros vadovas panaikintų tokį nutarimą, atnaujintų tyrimą ir nurodytų apklausti dar kelis pareiškėjos darbuotojus ir kitus asmenis.
Žada kovoti iki galo
Pabaigos nematyti ir nagrinėjant civilinę bylą. Nors V.Ramonienė ieškinį Panevėžio apygardos teismui pateikė dar praėjusių metų lapkričio pradžioje, iki šiol byla net nepradėta nagrinėti iš esmės.
Tačiau ūkininkas pasiryžęs kovoti iki galo. Skirtingai nei daugelis kitų ūkininkų, R.Noreika viską pasiekė savo rankomis, beveik nesinaudodamas ES parama, tad jam nėra ko bijoti, kad dėl areštų bus stabdomi ar nutraukiami mokėjimai.
Vietoj darbo – posėdžiai
R.Noreika ūkininkauti pradėjo prieš dešimt metų beveik nuo nulio. Sužinojęs, kad galima iš valstybės išsimokėtinai įsigyti žemės, vyras už 3 tūkstančius litų įsigijo seną traktorių ir pradėjo ūkininkauti.
Iš pradžių darbas alino – tekdavo be pertraukos laukuose plušėti po 26 valandas.
Užtat dabar R.Noreika jau valdo 700 hektarų ploto ūkį ir daugiau kaip milijono litų vertą žemės ūkio techniką.
„Nors dabar laukuose pats darbymetis, aš „dirbu“ teismuose. Bet raminu save – atkentėsiu – ir gal kitiems nuo Ramonų nukentėjusiems žmonėms bus lengviau. Gal kada nors šiai šeimynai nebus su kuo teistis, nes daugiau niekas nenorės su jais turėti jokių reikalų“, – sakė R.Noreika.
V.Ramonienė susitikti su „Lietuvos ryto“ žurnalistu ir papasakoti savas konfliktų versijas atsisakė: „Aš jau seniai nesu viešas asmuo, tad prašau vieno – visam laikui užmirškite mano telefono numerį.“
