Pasakodamas apie tragiškai pasibaigusį pobūvį, A.Maceina ankstesniame teismo posėdyje nesulaikė ašarų.
Pasakęs baigiamąją kalbą, A.Maceina ašarodamas atsiprašė bičiulio artimųjų, nors nė vieno jų nebuvo teismo salėje.
Išeidamas iš salės pasakė: „Mano sąžinė rami. Tegul prokuroras galvoja apie savo sąžinę“.
Nuosprendį A.Maceina skųs, nes norėjo, kad būtų pritaikyta būtinoji gintis.
„Kaltas tik alkoholis“, – teisme sakė prokuroras Liutauras Rudzevičius.
Teisiamasis dar pasakė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo nuėjęs išpažinties ir kunigas jam davė išrišimą.
Norėtų kalėti vienas
Stambaus sudėjimo ir rūsčios išvaizdos A.Maceina pastaruoju metu būdavo kviečiamas vaidinti nusikaltėlių, bet tikrasis jų pasaulis jam buvo nepažįstamas. „Lietuvos rytui“ menininkas prisipažino, jog jaučiasi prislėgtas ir bausmę norėtų atlikti vienutėje.
Duodamas parodymus teisme, A.Maceina pasakojo, kad sausio 18-ąją, kaip ir kiekvieną šeštadienį, nuvažiavo apsipirkti į didelį prekybos centrą. Tądien jis rado kokybiškų prieskonių, todėl nusprendė paruošti plovą ir pakviesti į svečius savo vaikystės draugą Antaną Šiupienių su žmona ir N.Karvelį.
N.Karvelis atsinešė butelį brendžio ir degtinės. Nors A.Maceina teigė vengiantis stipriųjų gėrimų, su draugais jis pasivaišino ir pasijutęs blogai nuėjo miegoti.
Paryčiais nubudęs ir eidamas į tualetą jis pamatė, kad jo gyvenimo draugė Vilija Poškienė ir N.Karvelis apsikabinę sėdi prie kompiuterio. Kiti svečiai jau buvo išvykę.
„Tai gal tuoksitės?“ – pyktelėjo režisierius. Supratęs, kad išgertuvės nesibaigė net paryčiais, režisierius N.Karveliui liepė drožti namo.
„Naglis ramiai sėdėjo, todėl paėmiau jį už dešinės rankos ir pradėjau kelti. Jis ranka ėmė mane smaugti, aš bandžiau ištrūkti ir pajutau smūgį į galvą. Tai galėjo būti butelis. Daugiau neprisimenu nieko“, – apie tos nakties įvykius pasakojo A.Maceina.
Rankoje – kruvinas peilis
Jis atsipeikėjo tik stovėdamas prie praustuvės, rankoje laikydamas kruviną peilį. Atsigręžęs išvydo kojas ištiesusį N.Karvelį.
„V.Poškienė iškart iškvietė greitąją pagalbą, o aš puoliau ieškoti žaizdos. Išvydau sužalotą šlaunį, jį paguldėme, pakėlėme koją.
Tuomet atrodė, kad greitoji važiavo visą amžinybę“, – prisiminė teisiamųjų suole atsidūręs menininkas.
A.Maceina visiškai neprisimena, kad peiliu būtų dūręs N.Karveliui, tačiau padarė išvadą, jog niekas kitas to padaryti negalėjo, nes daugiau žmonių virtuvėje nebuvo.
„Neprisipažįstu, kad tai padariau tyčia. Suprantu, jog tyčia yra tuomet, kai turi tikslą ir ką nors darai. Nenorėjau jo nei nužudyti, nei sukelti skausmo.
Tik norėjau, kad Naglis išeitų, kad daugiau čia nebūtų geriama“, – kalbėjo režisierius.
Pagalbą iškvietė patys
Kaip gyvenimo draugas dūrė peiliu N.Karveliui, nematė ir V.Poškienė. Tuo metu ji buvo nuėjusi į tualetą ir jokio iš virtuvės sklindančio triukšmo negirdėjo.
Kai grįžo, N.Karvelis gulėjo ant suolo, aplink telkšojo kraujas, o A.Maceina praskelta galva tarsi įbestas stovėjo vidury virtuvės.
„Aš net nesupratau, kas atsitiko. Pamačiau ant stalo Algimanto telefoną ir paskambinau Bendrajam pagalbos centrui. Mane ištiko šokas“, – braukdama ašaras sakė V.Poškienė.
Kad Dūkštų gatvės bute įvyko netyčinis nusikaltimas, iš karto suprato ir į nelaimės vietą atvykę policijos pareigūnai. Vienas policijos patrulių teisme prisiminė, kad susikalbėti su A.Maceina buvo neįmanoma.
Policininkai režisierių vos pajėgė atitraukti nuo žuvusiojo, kurį jis vis dar bandė gaivinti. „Buvo akivaizdu, kad jis nužudė artimą žmogų“, – teigė pareigūnas.
A.Maceiną pareigūnai išsivežė į areštinę. Alkoholio tikrintuvas užfiksavo 2,6 promilės alkoholio. Nužudyto N.Karvelio kraujyje rasta 2,73 promilės.
