Kauno „Saulės“ gimnazijoje rūbininke dirbusią 69 metų Oną Barborą Želvienę praėjusių metų birželio mėnesio pradžioje užkapojo kartu gyvenęs sūnus.
Į galvą, kaklą, rankas ir liemenį mėsai doroti skirta kapokle suduota ne mažiau kaip 40 smūgių. Palaikus žudikas užkišo už sofos, apklojo pagalvėmis ir užtiesalais. Kaunietis dvi paras miegojo šalia nužudytos motinos lavono.
Prabilo apie skriaudas
9 klasių išsilavinimą įgijęs, praeityje neteistas neįgalus 35 metų M.Želvys nė iš tolo nepanašus į šaltakraujį žudiką.
Aukštas išvaizdus vyras teisme taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl įvykdė itin sunkų nusikaltimą – mirtinai kirviu užkapojo savo motiną.
Žudikas laikėsi itin keistos taktikos, jis tikina neatsimenantis jokių kraupios tragedijos aplinkybių. Jis neneigė to, kuo buvo kaltinamas, bet kaltu prisipažinti nebuvo linkęs.
„Aš su mama bute buvau vienas. Be manęs, daugiau to niekas negalėjo padaryti“, – teisme samprotavo M.Želvys.
Vyras tikino nepamenantis nei dėl ko kilo konfliktas su motina, nei kaip ją kapojo kirviu: „supratau stovintis kambaryje, o rankos kruvinos.“
Tik paklaustas apie galimus protu nesuvokiamo poelgio motyvus žudikas ėmė nerišliai kalbėti, kad motina vaikystėje jį skriaudusi – net mušusi garuose pakaitintu diržu, kad „geriau liptų“.
Vaikas esą būdavo baudžiamas dėl menkiausių prasižengimų – net dėl to, kad pusvalandį pavėluodavo grįžti namo.
Vaistus užgėrė alkoholiu?
Teisme M.Želvys įstengė prisiminti, kad praėjusių metų birželio 6-ąją lankėsi Darbo biržoje. Po to pakeliui į namus cukriniu diabetu sergantis kaunietis nusipirko butelį degtinės ir sidro, juos išgėrė.
Teisėsaugininkai įtaria, kad M.Želvys su alkoholiu vartojo ir stiprius, psichiką veikiančius medikamentus. Po tragedijos namuose rasta relaniumo pakuočių.
Namo grįžusi O.B.Želvienė rado stipriai apgirtusį neįgalų sūnų. Neabejojama, kad dėl to ir kilo kruvina tragedija pasibaigęs konfliktas.
„Aš pamenu tik tiek, kad kartu su mama stoviu koridoriuje“, – kalbėjo M.Želvys.
Broliui nieko nesakė
Tos pačios dienos vėlų vakarą į namus grįžo jaunėlis M.Želvio brolis 26 metų Vytautas. Jis teisme teigė nieko įtartina nepastebėjęs – pamanęs, kad motina miega savo kambaryje, pats nuėjo ilsėtis.
Atsibudęs rytą Vytautas išvydo po išgertuvių atsigauti negalintį vyresnį brolį.
Paklaustas, kur motina, jis atsakė, kad išvažiavo į sodą. Apie tai, kad kirviu užkapota moteris kambaryje paslėpta už sofos, žudikas neprasitarė.
„Nieko įtartina nepastebėjau. Tik po kurio laiko pamačiau ant lovos mamos telefoną ir piniginę. Kilo įtarimas, nes be šių daiktų ji niekada į sodą nevažiuodavo“, – sakė žudiko brolis.
Lavono nerado ir policininkai
M.Želvys teisme prisipažino, kad nuo alkoholio apsvaigęs telefonu skambinęs buvusiam bendradarbiui, pasakė, ką padaręs, ir prašė iškviesti policiją.
Pats pranešti pareigūnams apie įvykdytą žmogžudystę jis nedrįso. Du policijos pareigūnai iš tiesų buvo atvykę į Želvių butą.
„Jie paskambino į duris. Kai jas atidariau, iš karto liepė prisipažinti, kuris iš mūsų užmušėme mamą“, – sakė žudiko brolis.
Vienas pareigūnų nusprendė patikrinti namuose buvusių brolių asmens dokumentus, o kitas nuėjo apsidairyti.
Policininkas buvo įžengęs į kambarį, kuriame už lovos buvo paslėptas lavonas, tačiau jo nepastebėjo.
Jaunėlis brolis tą vakarą namie nakvoti neliko. Nors jis dar nieko nežinojo apie įvykusią tragediją, teisme prisipažino, kad širdis kažką jautė.
Prisiglaudęs pas draugus, kitą rytą jis grįžo į namus, tikėjosi ten surasti motiną, tačiau durys buvo užrakintos iš vidaus.
Brolis jo neįsileido, paskambinus telefonu pranešė kraupią žinią – motinos ieškoti nereikia, ji nužudyta ir guli namuose.
Gyvas pasiduoti nenorėjo
M.Želvys neatidarė durų ir iškviestiems policijos pareigūnams. Kaunietis šaukdamas liepė nešdintis lauk, antraip grasino padegti butą ir jame sudegti pats.
Supratę, kad susidūrė su nežinią ką padaryti galinčiu pamišėliu, policijos pareigūnai į pagalbą pasikvietė ugniagesius gelbėtojus ir medikus.
Gaisrininkų kopėčiomis pareigūnams pavyko patekti į trečiame aukšte esantį butą.
M.Želvys visame bute jau buvo prilaistęs degalų, paklaikęs lakstė su žiebtuvėliu rankose ir grasino sukelti gaisrą.
Teisme jis tikino dyzelinius degalus laistęs ne todėl, kad norėjo padegti butą. Degalai turėjo tapti kliūtimi policininkams.
„Buvau sukūręs planą – prilaisčiau degalų, kad pareigūnai imtų slidinėti ir jiems būtų kuo sunkiau prie manęs prieiti. O per tą laiką tikėjausi mirtinai nukraujuoti“, – prisipažino M.Želvys.
Bijojo nakvoti namuose
Šalia gyvenanti kaimynė Irena Mickevičienė tvirtino, kad tragedijos buvo galima tikėtis.
Draugiška, paslaugi ir rūpestinga O.B.Želvienė dažnai guodėsi, kad sūnus Marius grasina ją nužudyti, todėl bijo nakvoti namuose. Moteris siūlė kaimynei tokiais atvejais naktį praleisti jos bute, tačiau ji vis atsisakydavusi.
Žudiko brolis teisme prisipažino, kad namuose konfliktų kildavo dėl alkoholio. Cukriniu diabetu sergantis M.Želvys apgirtęs tapdavo agresyvus, imdavo konfliktuoti su motina, tačiau rankos prieš ją pakėlęs nebuvo.
