Kitų nuteistųjų skundai Jonui Bielskiui atitolino nelaisvę

Tokį ginčą tarp teisininkų sukėlė sausio pabaigoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta garsių nusikaltėlių grupės byla.

Už nužudymo organizavimą 5 metams laisvės atėmimo bausme nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Jonas Bielskis pravarde „Senelis“ iki šiol mėgaujasi laisve, nors jam skirtos bausmės nuteistasis neskundė.

Anot J.Bielskį nuteisusio, bet vykdyti bausmės nereikalavusio Vilniaus apygardos teismo, nuosprendis neįsiteisėjo, nes jį apeliacine tvarka apskundė kiti nuteistieji.

Garsus nusikaltėlis už grotų sės dar negreitai, nes Apeliacinis teismas prieš šios bylos sugrįš tik kitų metų sausį.

Vykdyti teismo paskirtos bausmės J.Bielskio neskubino ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis.

„Nepriklausomai, ar J.Bielskis skundė jam teismo skirtą bausmę, ar ne, parašius skundus kitiems nuteistiesiems, nuosprendis, kuris yra vientisas dokumentas, nėra įsiteisėjęs visa apimtimi.

Kol byla nebus išnagrinėta apeliacine tvarka, tol stabdomi bet kokie pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai“, - teigė A.Urbelis.

Prokuroras sakė, kad tokiu atveju nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik pačio nuteistojo prašymu.

Pavyzdžiui, jei suimtas ir tardymo izoliatoriuje laikomas nuteistasis apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pageidauja vykti į laisvės atėmimo bausmės vietą pataisos namuose, kuriuose taikomas švelnesnis režimas.

Tokia galimybe šioje byloje pasinaudojo nuteistieji, kurie jau atlikinėjo bausmę už kitus nusikaltimus ir buvo suimti šiame teismo procese.

Jie panoro iš karto sugrįžti į pataisos namus, nors ir yra apskundę jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Tačiau kai kurie teisės specialistai laikosi kitokios nuomonės.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas advokatas Remigijus Merkevičius įsitikinęs, kad teismo skirta bausmė jos neapskundusiam nuteistąjam turėtų įsiteisėti iš karto po apskundimo termino.

„Baudžiamąjį procesą reglamentuojantis įstatymas skelbia, kad nuosprendis pradedamas vykdyti suėjus apskundimo terminui arba nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos.

Kodekse pasakyta, kad nuosprendis nepradedamas vykdyti, jei yra paduotas apeliacinis skundas. Vadinasi, jei J.Bielskis skundo nerašė, jo atžvilgiu nuosprendis turėtų įsiteisėti“, - tvirtina R.Merkevičius.

Anot teisės docento, esminis klausimas yra tas: ar nuosprendyje atskiram teisiamąjam skirta bausmė yra autonomiška nuo kitiems asmenims skirtų bausmių.

Advokato manymu, pagal teisės logiką, kiekvienam kaltinamąjam turėtų būti surašomas atskiras nuosprendis, kaip dokumentas, kurį jis arba skundžia, arba ne.

Tačiau dėl techninio patogumo ir racionalumo visiems kaltinamiesiems priimta rašyti vieną nuosprendį, kuriame bausmės skiriamos skirtingų žmonių atžvilgiu.

„Juk nuteistasis negali apskųsti kitam nuteistąjam skirtos bausmės. Kodėl tada vienas skundą parašęs asmuo nuosprendžio vykdymą sustabdo ir kitiems su skirta bausme sutinkantiems nuteistiesiems?

Jei pas mus yra teisinė valstybė, ji turėtų pradėti vykdyti bausmę, nelaukiant, kol bus išspręstas kitų nuteistųjų klausimas“, - sakė R.Merkevičius.

Jo nuomonei pritarė ir kitas Vilniaus universiteto docentas Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Goda.

„Žinau, kad šiuo klausimu mano kolegos turi įvairių nuomonių. Mano galva, jei nuteistasis sutinka su jam skirta bausme, ji turėtų būti vykdoma. Tačiau apygardos teismas to net negalėtų padaryti, nes gavus apeliacinį skundą byla jau perduota Apeliaciniam teismui.

Manau, kad ginčai būtų baigti, jei tokia situacija būtų aptarta Baudžiamojo proceso kodekse“, - sakė G.Goda.

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriaus profesoriaus Raimundo Jurkos manymu, jei nuosprendis sulaukia bent vieno apeliacinio skundo, jis negali įsiteisėti visa apimtimi, nes prasideda naujas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad jei nagrinėjant bylą apeliaciniame procese nustatomi esminiai kodekso pažeidimai, teismas patikrina ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

Vadinasi, kol pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis nėra įvertintas apeliacine tvarka, nuteistieji negali pradėti vykdyti jiems skirtų bausmių. Nes priešingu atveju teisingumui gali būti padaryta didesnė žala.

„Visada išlieka teorinė galimybė, kad tokio nagrinėjimo metu gali paaiškėti, jog nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir, pavyzdžiui, byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.

Prieš keletą metų buvo atvejis, kai apeliacinis procesas išteisino už narkotikų prekybą nuteistą asmenį, bet kartu buvo išteisintas ir tas nuteistasis, kuris jam skirtos bausmės neskundė“, - teigė teisės profesorius.