Triukšminga STT agentų ataka prieš vieną didžiausių darbdavių Raseinių rajone „Norvelitą“ baigėsi šių metų pradžioje, kai Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Įtarimai šioje byloje dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo bei sukurstymo buvo pareikšti ir vienam „Norvelitos“ savininkų Jordanui Kenstavičiui.
Kai STT veikėjai gėdingai atsitraukė, į sceną žengė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros darbuotojai – jie „Norvelitos“ technikos padalinio vadovui Arvydui Jakaičiui už pažeidimus skyrė 2000 litų administracinę baudą.
Įmonės specialistas mano jos nenusipelnęs ir ketina tai įrodyti teisme. Šiuo metu byla atsidūrė ant Raseinių apylinkės teismo teisėjų stalo.
Duobę stebėjo pusę metų
Apie sensacingą tyrimą STT pranešė 2012-ųjų spalį, likus vos kelioms dienoms iki Seimo rinkimų. Spėjama, kad laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai ir tyrimas tikrai susijęs su politika.
Pareigūnai tąkart sulaikė net šešis asmenis.
Tarp jų – J.Kenstavičių, A.Jakaitį ir bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorių Raimedą Viršilą. Jiems teko dvi paras praleisti areštinėje.
STT agentai pusmetį stebėjo, kaip iš žuvų perdirbimo įmonės gamybos metu specialiuose gaudytuvuose susikaupę riebalai buvo vežami įmonės „Raseinių vandenys“ transportu į Palovaičio kaime (Raseinių r.) įsikūrusios bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje iškastą duobę laikinai saugoti.
Iš viso buvo išvežta 440 kubinių metrų riebalų ir vandens mišinio.
„Norvelita“ mokėjo už paslaugas kiekvieną mėnesį pagal įmonės „Raseinių vandenys“ pateiktas sąskaitas faktūras.
Nors iš pradžių kalbėta apie didelę gamtai padarytą žalą ir pavojingas atliekas, ekspertai tokių prielaidų nepatvirtino.
Todėl prokurorai panaikino įtarimus ir nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Labai greitai riebalai buvo išgabenti į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir perdirbti.
Įžvelgė tik menkų pažeidimų
Nutraukus ikiteisminį tyrimą, prokuratūra surinktus duomenis dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo nusprendė perduoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Kiek anksčiau STT Šiaulių valdybos prašymu Aplinkos apsaugos agentūros direktorius sudarė ekspertų komisiją, kuri turėjo atsakyti į beveik dvi dešimtis klausimų.
Ekspertų pateiktoje pažymoje nėra jokių konkrečių duomenų apie gamtai ar žmogaus sveikatai padarytą žalą.
Dokumente rašoma, kad kai kurie užterštumo parametrai viršijo „Norvelitos“ ir „Raseinių vandenų“ sutartyje nustatytas ribas, todėl abi bendrovės pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygas.
Ši išvada tapo bene pagrindiniu argumentu skirti baudą „Norvelitos“ specialistui A.Jakaičiui.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis pareiškė nekomentuosiąs baudos skyrimo aplinkybių bei motyvų – esą dar vyksta ginčas teisme.
Ar druska kenkia aplinkai?
Aplinkos apsaugos specialistai kaltina „Norvelitą“ pažeidus TIPK leidimo sąlygas, tačiau įmonės teisininkai įsitikinę, kad šis leidimas reglamentuoja atliekų tvarkymą, o riebalai yra šalutinis gamybos produktas.
Tokiu atveju jiems saugoti ir naudoti turi būti taikomi kitokie reikalavimai.
Tai patvirtino bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius Darius Korsakas. Pasak jo, įmonė nevykdo Atliekų tvarkymo įstatymo reglamentuojamo atliekų tvarkymo, o tvarko tik šalutinius gyvūninės kilmės produktus.
„Norvelitoje“ susidarę produktai buvo ištirti laboratorijoje, o gavus tinkamus kokybinius parametrus atgabenti į įmonę ir panaudoti techninių lydytų gyvūninių taukų gamybai.
Išvežus riebalus iš bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje esančios duobės, pati pavojingiausia joje aptikta medžiaga buvo paprasčiausia druska, kuria kiekvieną žiemą barstomos miestų gatvės.
Stebina pasirinkta tyrimo kryptis
Rimantas Budrys
Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius
„Terminus labai nesunku paaiškinti: tvarkant daugelį atliekų patiriama išlaidų, o šalutiniai produktai yra prekė. Žuvų riebalus galima drąsiai priskirti prie pastarosios grupės, mat iš jų gaminami pašarai, biodujos, preparatas omega-3.
Vakarų Europos šalyse žuvų riebalai yra paklausi žaliava, o jos tona gali kainuoti net 1000 eurų (3452 litus). Lietuvoje mažiau galimybių perdirbti tokius riebalus, tačiau jie vis dėlto naudojami įvairiems produktams gaminti.
Žvelgiant į šią istoriją aiškiai matyti, kad siekta sukelti sensaciją. Tai buvo pateikta kaip ekologinė katastrofa, skelbta apie pavojingomis medžiagomis užterštą 8 hektarų ploto teritoriją, o iš tikrųjų laikinoje saugykloje buvo sukrauti riebalai su valgomąja druska.
Kadangi saugykla buvo laikina, ji galbūt neatitiko visų reikalavimų ir menka dalis taršos, kurią sudarė riebalai su druska, pateko į gruntinius vandenis. Pagrindinė tarša – 200 kubinių metrų vandens, kuriame druskos koncentracija panaši į esančią lietuviškame mineraliniame vandenyje.
Nustatyta tarša nebuvo teisingai įvertinta. Per tą laiką, kol vyko ginčai, buvo atlikti 3 ekologiniai-geologiniai tyrimai ir organinės taršos (riebalų) jau neberasta, o 200 kubinių metrų mineralizuoto vandens, patekusio į 80 tūkst. kubinių metrų talpos tvenkinius, jokios įtakos jiems neturėtų.
Gatvės kiekvieną žiemą barstomos druska, o šiuo atveju gruntiniame vandenyje atsidūrusi druska prilygsta kelių šimtų metrų ilgio ruože vienu metu išbertam druskos kiekiui, kuris patenka tiesiai į aplinką.
Išvežus riebalus perdirbti buvo atlikti tyrimai ir duotas leidimas užlyginti laikinąją jų saugojimo vietą. Tuomet prasidėjo gausybė tyrimų ieškant sunkiųjų metalų, kurių maisto produktų gamybos įmonėje išvis negali būti. Tyrėjai riebalų saugykloje ieškojo tokių medžiagų, kokių galima rasti tik naftos perdirbimo įmonėje.
Tai panašu į urano paieškas mano darbo kabinete.
Surasta nikelio, kurį itin menkais kiekiais naudoja tik penkios Lietuvos įmonės, tačiau jos visiškai nesusijusios su žuvų perdirbimu ir įsikūrusios toli nuo Raseinių rajono – Kaune, Klaipėdoje. Tokių medžiagų paieškos primena mėginimą pagrįsti tyrimams išleistas dideles pinigų sumas.
Iš tiesų – kas atsitiko? Įmonė į molingame grunte iškastą duobę laikinai saugoti atvežė sūdytų riebalų. Vėliau juos išvežė perdirbti ir už tai net gavo pinigų.“
