Penkerius metus Lietuvos teisėsaugą maustęs Danijos pilietis 51 metų Bjarke Schultzas, 2009-aisiais savo bute išžaginęs lietuvę, atrodytų, pagaliau sulaukė bausmės.
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti dar 2012 metais Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo priimtą nuosprendį – 3 metai laisvės atėmimo.
Prievartautojo neras?
Paskirta švelniausia bausmė, nors nustatyta, kad per naktį danas merginą aštuonis kartus išžagino ir šešis kartus prievartavo analiniu būdu.
Prievartautojai lietuviai gauna nuo trejų iki penkiolikos metų kalėjimo.
Tačiau ir tų danui skirtų 3 metų kalėti nėra kam.
B.Schultzas, iškart po nusikaltimo metus praleidęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje, iš jo buvo paleistas namo pailsėti ir pataisyti psichikos sveikatos.
O 2013 metų vasarą, nepanoręs grįžti atlikti likusios bausmės ir apskundęs nuosprendį, jis dėjo į kojas.
Sulaužęs kardomąją priemonę neišvykti jis pabėgo į Daniją.
Spėjo pasikeisti pavardę
Lietuvos pareigūnų pusantrų metų nei ieškotas, nei gaudytas bėglys iki šiol mėgaujasi laisve.
Tačiau dabar pareigūnai turėtų sukrusti. Mat nuosprendis įkalinti įsigalios tą dieną, kai jis bus įteiktas nusikaltėliui.
Tačiau net jei jis būtų Danijoje surastas, nuosprendžio įteikti gali ir nepavykti.
Pasirodo, danas Lietuvos teisėsaugai parengė naują staigmeną. Pareigūnai gal dar ir nežino, kad tokio B.Schultzo jau nebėra – jis spėjo pasikeisti pavardę.
„Sakykime, Lietuvos teisėsauga pasieks, kad B.Schultzas Danijoje būtų surastas. Pas jį atvyks pareigūnai, įteiks nuosprendį. O jis kyšt savo pasą – ponai, aš joks Schultzas!
„Atleiskite, kad sutrukdėme“, – atsiprašys pareigūnai. Kol bus sutvarkyti popieriai, vėl praeis laiko“, – „Lietuvos rytui“ pakomentavo padėtį žinomas Lietuvoje teisininkas.
Merginą išgelbėjo po paros
„Lietuvos ryto“ žurnalistė jau penkerius metus stebi, kaip klostosi niekaip nenubaudžiamo dano prievartautojo byla.
2009-ųjų gegužės 20 dieną Vilniaus senamiesčio Klaipėdos gatvėje vilniečiai stebėjo kovinį filmą primenančius įvykius.
Gatve zujo policijos automobiliai, ugniagesiai korėsi į trečio aukšto balkoną.
Kai pagaliau prasivėrė buto durys, jose pasirodė nuogas vyriškis, strėnas prisidengęs rankšluosčiu. Pro durų tarpą iš buto išbėgo nuoga, tik paltuku prisidengusi mergina mėlynėmis nusėtu veidu ir puolė policininkams į glėbį.
Taip baigėsi jaunos studentės, kurią beveik parą bute laikė uždaręs danas verslininkas B.Schultzas, išlaisvinimo operacija.
Su mergina susitikome kitą dieną. Kaip tvirtino tuomet 19-metė Rita (vardas pakeistas. – Red.), dano bute ji buvo mušama ir žaginama visą naktį.
Susitikti ji atėjo po penkias valandas trukusios apklausos policijoje, ištvėrusi akistatą su B.Schultzu ir pareigūnų reikalavimus atskleisti intymiausias prievartavimo detales.
Su danu verslininku ji susipažino atsiliepusi į skelbimą, kad užsieniečio dukrelei, gyvenančiai su lietuve motina, reikalinga danų kalbos mokytoja.
Vadino monstru ir iškrypėliu
„Vienas B.Schultzo būdų prisivilioti jaunas merginas – skelbti internete, kad vaikui reikalinga mokytoja. Pasakysiu vienu žodžiu – jis maniakas. Monstras. Mes, kelios jo prievartautos merginos, bendraujame tarpusavyje.
Mes visos, kai bandydavome pasipriešinti, būdavome vadinamos lietuviškomis kurvomis, nesuprantančiomis jo sekso kultūros.
Ta jo kultūra – iškrypėlio maniako. Man jis užrišdavo akis, pririšdavo, šlapindavosi ir darydavo, ką norėdavo. Nematydavau net su kuo, tik būdavau visa išdraskyta. Jeigu šaukdavau, trenkdavo kumščiu į veidą, spardydavo, po to bučiuodavo: „Aš tave myliu.“
Kodėl tylėjome? Gėdijomės savo kvailumo. Mes vis pakalbame – kada tas padorusis danas B.Schultzas prieis liepto galą, kada atsiras mergina, kuri nebijos parašyti pareiškimo policijai?
Laimė, atsirado. Tik vargu ar laimės prieš jo gynybą“, – taip man kalbėjo viena iš buvusių dano merginų.
Šiandien jos žodžiai pasitvirtino – nuteistas danas vis dar laisvėje.
Šlovino danišką kultūrą
Tuo metu danui jau buvo iškelta viena byla – 2008 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šešiametės B.Schultzo dukters tvirkinimo.
Apklaustas B.Schultzas paaiškino, kad duktė galėjo matyti, kaip jis masturbuojasi ar santykiauja su žmona Galina, pamatyti pornografinių filmų, bet Skandinavijoje tai natūralu ir jis skiepija dukrai daniškas tradicijas.
Su pačiu ponu B.Schultzu, įtariamu dėl studentės žaginimo, tuomet pasikalbėti nebebuvo galimybės.
Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, ir užsieniečiui 2009 metų gegužės 29 dieną teko peržengti Lukiškių tardymo izoliatoriaus slenkstį.
Atrodė, kad teisingumas Lietuvoje lygus visiems žagintojams – ir lietuviams, ir užsieniečiams, tad danas netrukus sulauks tinkamos bausmės.
Bet prasidėjo antroji nusikaltimo ir bausmės dalis, kurią galima pavadinti daniškąja.
Keturi gynybos punktai
Kitaip nei dauguma lietuvių žagintojų, įtariamasis danas buvo raštingas ir padedamas advokatų puikiai išmanė gynybos ypatumus.
Vienas jų – visos lietuvės yra kekšės, tad pačios kariasi užsieniečiams ant sprando.
Antras – viskas, kas vyksta tarp vyro ir moters lovoje, yra natūralus dalykas ir tik jų abiejų reikalas.
Trečias – Lietuva yra tamsus kraštas, o jis – danas inteligentas.
Ketvirtas – lietuviams neįkandamos skandinavų kultūros tradicijos ir danų sekso ypatybės.
Šimtai raštingojo dano raštų pasipylė į Lietuvos ir Europos teisėsaugos instancijas, į dano kovą įsitraukė ir danų diplomatai.
Nors sulaikytasis iš Lukiškių būdavo tvarkingai vežiojamas į teismus, nors įvyko apie 20 apklausų, kuriose privalėjo dalyvauti ir prievartą patyrusi mergina, byla nejudėjo į priekį.
Įtariamasis buvo paleistas
Lygiai po metų, 2010 metų gegužės 28 dieną, danas šypsodamasis išėjo iš Lukiškių.
Laisvę jam suteikė Vilniaus apygardos teismo nutartis – nuosprendžio užsienietis galįs laukti ir laisvėje, nes ir taip esą pakankamai sėdėjęs.
Bet teismo posėdžiuose B.Schultzas daugiau nebepasirodė.
Kai pasiteiravau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus Viktoro Davidenkos, ar dažnai įtariamieji prievartautojai paleidžiami į laisvę laukti teismo nuosprendžio, jis atsakė: „Per savo darbo praktiką aš negirdėjau kito tokio atvejo, kad suimtas prievartavimu kaltinamas asmuo būtų paleistas laukti nuosprendžio laisvėje.
Kodėl apygardos teismo sprendimu kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į laukimą nuosprendžio laisvėje, neaišku.“
Laisvėje neteko jėgų
Kas atsitiko? Pasirodo, tik išėjęs į laisvę merginos žaginimu įtariamas užsienietis nebepajėgė vaikščioti į teismus, nes susirgo. Kokia liga? Depresija.
„Kai grįžau namo, neturėjau jėgų. Mane išsekino nuolatinė kova“, – man, žurnalistei, prisipažino danas, kai jį, paleistą iš Lukiškių, aplankiau jo apartamentuose Klaipėdos gatvėje.
Jėgų jis esą neteko ir dėl kalėjimo kameroje patirtų nepatogumų.
„Manau, Danijoje gyvuliai geriau laikomi negu čia kaliniai. Septynių kvadratinių metrų plote – penki suimtieji. Amžinai tamsu. Maistas baisus.
Kai paprašiau leisti įsigyti unitazo dangtį, kad nesmirdėtų, išgirdau: „Ne.“
Kalėjimas labai slėgė. Viskas daroma, kad tave sužlugdytų, negalėtum gintis. Auka ir nusikaltėlis turi skirtingas sąlygas“, – duodamas man interviu padarė netikėtą išvadą B.Schultzas.
Nebesivarginantis vaikščioti į teismus B.Schultzas laisvėje visas likusias jėgas skyrė vienam tikslui – įrodyti, kad yra nepakaltinamas, ir taip išvengti bausmės.
Prievartauta mergina grūmėsi, kad jis būtų nubaustas. Ir – pergalė! Ne, ne aukos. Įtariamojo prievartautojo.
Ypač nepatiko policininkai
Štai tada – 2011 metų vasarį – aš ir aplankiau B.Schultzą jo namuose. Rūpėjo gauti jo atsakymus į klausimus, kurių negavau rengdama pirmąjį straipsnį 2009 metų gegužę, iškart po įvykdyto nusikaltimo.
Ponas B.Schultzas maloniai mane priėmė.
Duris atidarė vėl nėščia jauna miela moteris – jo žmona Galina. 140 kvadratinių metrų butas atrodė jaukus – kvepėjo kava, mėtėsi vaiko žaislai, nes kartu gyveno dar dvejų metų neturintis poros sūnelis.
B.Schultzas visai nepyko ant manęs už pirmąjį straipsnį, man nereiškė jokių pretenzijų, šypsojosi. Kai paklausiau, kas toje byloje jam labiausiai nepatiko, atsakė: „Jūsų policininkai.“ Jis pasiūlė vyno, išvirė kavos, aprodė butą ir mielai fotografavosi.
Parodė ir miegamojo lovą, kurioje buvo žaginama mergina.
B.Schultzas mane pataisė: „Čia nebuvo jokio išprievartavimo. Tik vyro ir moters seksas.“ Virš lovos romantiškas užrašas: „Pabučiuok mane prieš miegą“.
Vyro pasakojimo besiklausančios Galinos paklausiau: „O kur jūs buvote tą vakarą?“
Pasirodo, gimdymo namuose. Gimdė sūnelį. „Bjarke labai džiaugėsi kūdikiu, lankė mus kasdien. Neatėjo tik tą vakarą, kai viskas čia įvyko“, – ramiai paaiškino moteris.
Garsiai nenusistebėjau, nes jau buvau dano įtikinta, kad mums, lietuviams, neįmanoma suvokti danų kultūros tradicijų.
Jis, B.Schultzas, esąs danas inteligentas, o Lietuvoje – atsilikęs sovietinis mąstymas.
Mėgsta išbandyti naujoves
Paklaustas, ar danų kultūros tradicijos leidžia prievartauti merginą, o tuo jis yra kaltinamas, vedybinėje lovoje, kai žmona gimdo, B.Schultzas atvirai pasakė: „Aš buvau įpratęs gyventi pašėlusį gyvenimą. Nuolat verslo kelionės, aišku, visur moterys.
Bet tai buvo normalu. Būdavo, kad bendraudavau su 3–4 moterimis vienu metu. Buvau pleibojus, neslėpsiu.“
Pacitavau danui ir jo vienos draugės žodžius iš pirmojo savo straipsnio – jis esąs maniakas, monstras, jo sekso kultūra – iškrypėlio.
Paklausiau, ar toks agresyvus seksas – taip pat danų kultūros dalis?
B.Schultzas nepuolė neigti, kad to nebuvo. Su šypsenėle atsakė: „Aš mėgstu viską, ką gali lovoje daryti vyras ir moteris. Mėgstu išbandyti naujoves. Tai dviejų žmonių žaidimas, jei su tuo sutinka abu partneriai.“
„Bet žaginta mergina nesutiko ir kreipėsi į teismą?“ – pasuku mūsų pokalbį man rūpima linkme. Paklausiau, ar bent jos atsiprašė?
„Norėjau. Gal ir atlyginti žalą, susitarti. Bet mano advokatai patardavo: „Tylėk, Bjarke, suspėsi.“ Geruoju nebebuvo įmanoma to nesusipratimo baigti.“
Skaityti buvo nemalonu
Nesusipratimo? Teismas vėliau nustatė, kad merginą „B.Schultzas mušė, jėga palaužė jos pasipriešinimą, per jėgą lytiškai santykiavo, išžagino aštuonis kartus bei šešis kartus lytiškai prievartavo analiniu būdu, laikė uždaręs savo bute ir neleido išeiti iki kitos dienos 15 valandos“.
Atsisveikindama su B.Schultzu paklausiau, ar jis ilgai dar bus nepakaltinamas ir kas nustatė jam tokią diagnozę?
„Grįžęs iš Lukiškių, pasijutau blogai. Nemiga, sutriko atmintis. Aš – inteligentas, supratau, kad reikia pagalbos. Kreipiausi į Baltijos ir Amerikos kliniką, privačius psichiatrus. Išrašydavo antidepresantų.
Reikalavau Danijos psichiatrų konsultacijos, bet negavau. Advokatai nešė gydytojų pažymas į teismą.
Teismo psichiatrijos tarnyba pateikė išvadą, kad esu nepakaltinamas.
Teismas spręs, kur mane gydyti. Į Rokiškio ar Žiegždrių ligonines nevažiuosiu, advokatas pasakė: „Bjarke, tik ne ten.“ Man geriausia būtų, jei tabletes gerčiau namie. Sportuoju, bandau atgauti buvusią formą.“
Po interviu atsisveikinome draugiškai, kiek aš pajėgiau. Užsirašiau žmonos Galinos telefono numerį, elektroninio pašto adresą, nusiunčiau paskaityti parengtą straipsnį.
Jokio prieštaravimo nesulaukiau, tuomet straipsnis buvo išspausdintas „Lietuvos ryte“ 2011 metų vasarį.
Po jo – jokios B.Schultzo reakcijos. Paskambinusi Galinai išgirdau, kad „jam buvę nemalonu skaityti, bet ką padarysi“.
Laisvas ir nepakaltinamas
Po mėnesio Lietuvos teisėsauga pasielgė taip, kaip reikalavo įtariamasis žagintojas. 2011 metų kovo 7 dieną Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas nepriėmė baudžiamojo nuosprendžio, nes B.Schultzas negalėjo suvokti savo veiksmų.
Bet įvyko stebuklas – dar po metų, 2012 metų gegužės 10 dieną, Vilniaus apygardos teismas žemesnio teismo sprendimą laikyti B.Schultzą nepakaltinamu panaikino, ir, įrodžius jo kaltę, danas buvo nubaustas minimalia – 3 metų kalėjimo – bausme.
Merginai buvo priteista ir 40 tūkstančių litų neturtinės žalos bei 11 900 litų už teisines paslaugas. Iki įsiteisės nuosprendis, palikti danui kardomąsias priemones.
Tad pagaliau teisingumas triumfavo?
Klystate. Čia dar ne daniškosios prievartavimo istorijos pabaiga.
Juk danas inteligentas oi kaip neturėjo noro vėl atsigulti ant lietuviškos kameros gultų.
Parodė Lietuvai špygą
Kadangi vis dar jautėsi nekaltas, B.Schultzas iškart padavė apeliaciją. Tačiau į teismo posėdžius vaikščioti vėl nepanoro. Tai jis pats sunegaluoja, tai advokatas suserga.
Teisėjai susirenka, pakraipo galvas, paskiria kitą teismo posėdį. Bet gležnos sveikatos danas vėl suserga. Taip praėjo metai laisvėje.
Ir po metų, jau 2013 metų birželį, B.Schultzas suraitė Lietuvos teisėsaugai riebią špygą – pažeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – susikrovė mantą, pasiėmė žmoną Galiną su vaikučiais ir pabėgo iš Lietuvos į Daniją.
Niekas nuteistojo neieško
Pažeidusio kardomąją priemonę pono B.Schultzo reikėjo ieškoti ir jį susigrąžinti.
Reikėjo, bet niekas neieškojo. Posėdžiai vyko toliau, teisėjai susirinkdavo ir išsiskirstydavo.
Ar kas nors buvo daroma, kad B.Schultzas, kuriam pirmosios instancijos teismas skyrė 3 metus kalėjimo, būtų sugrąžintas į Lietuvą?
„Nieko nebuvo daroma. Prievartavimo byloje B.Schultzui apygardos teismas nepaskelbė suėmimo, nes esą nebuvo tam reikalo. Jei lietuvis dukart neatvyktų į teismą, jam tuoj būtų skirtas suėmimas.
Tačiau danui kažkodėl taikomos kitos taisyklės, nors jis jau pusantrų metų pabėgęs iš Lietuvos ir toliau tyčiojasi iš Lietuvos teisėsaugos“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei padėtį pakomentavo prisistatyti nepanoręs žinomas Lietuvos teisininkas.
Ėmė reikalauti milijono
Bet tai dar ne istorijos pabaiga. Iš Lietuvos pasprukęs nuteistasis Lietuvos Temidę sugebėjo šokdinti net iš Danijos. Jis pasiekė, kad Lietuva jam skirtų nemokamą advokatą, nes esą bloga jo materialinė padėtis.
Nors buvo nustatyta, kad jo butas Klaipėdos gatvėje kainuoja 849 tūkst. litų, Lietuva nuolankiai jo prašymą patenkino.
Kam danui tas nemokamas advokatas? Ogi tam, kad padėtų iš „Lietuvos ryto“ žurnalistės prisiteisti nei daugiau, nei mažiau – 1 milijoną litų!
Žurnalistė nuplėšė garbę?
2013-ųjų rugpjūtį sulaukiau šaukimo į Vilniaus apylinkės teismą.
Iš gautų dokumentų sužinojau, kad man privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla – ponas B.Schultzas kaltina mane, esą aš, 2009 ir 2011 metais parašiusi du straipsnius apie jo įvykdytą nusikaltimą, nuplėšiau jam garbę, pažeminau orumą ir sužlugdžiau jo verslą Lietuvoje, padariusi jam 1 mln. litų nuostolių.
Kaip pareiginga pilietė su advokatu nuvykau į pirmąjį teismo posėdį.
Buvau pasiruošusi gintis, pateikdama interviu įrašus, aiškindama, kad pats B.Schultzas papasakojo apie savo gyvenimo įpročius ir danišką sekso kultūrą, perskaitė parengtą straipsnį ir nedraudė jo spausdinti.
Bet aiškinti neteko, nes B.Schultzas į teismą iš Danijos neatvyko.
Antras posėdis. Veikiantieji asmenys tie patys. Aš, žurnalistė, kuri tą dieną negali dirbti, mano advokatas, B.Schultzo advokatė ir teisėjas.
B.Schultzo nėra. Kodėl? B.Schultzas esą serga – atsako advokatė. Teisėjas ją įpareigoja gauti pažymas, kad serga.
Trečias posėdis – dar po mėnesio. Dalyvauju aš (vėl nedirbu), mano advokatas ir teisėjas. „Kur B.Schultzo advokatė?“ – teiraujasi sekretorės teisėjas.
Pasirodo, advokatės atstovavimo terminas baigėsi. „O kur B.Schultzas?“ – vėl klausia teisėjas. Mes visi tylime, nes nežinome. Teisėjas atsiverčia bylą.
„Pažiūrėsime, ką čia turime? Štai, kažkoks raštas iš Danijos, bet parašyta daniškai, nieko nesuprantu. O gal yra vertimas?“ – teisėjas viltingai skleidžia puslapius ir patenkintas praneša: „Štai, yra!“
Taip, taip, tokia ir tokia psichiatrė rašo, kad B.Schultzas Danijoje gydysis psichiatrijos ligoninėje iki 2014 metų gegužės mėnesio.
Vadinasi, posėdį galime skirti birželį. Bet aš tada jau būsiu išėjęs į užtarnautą poilsį ir bylą perims kitas teisėjas!“ – džiaugsmingai praneša teisėjas ir su trenksmu užverčia bylą.
Mintyse sumetu – jeigu tokiais tempais vyks bylos nagrinėjimas, aš būsiu pasmerkta vaikščioti į teismus, kol ir kitas teisėjas išeis į pensiją.
Todėl nedrąsiai cypteliu: „Gerbiamas teisėjau, prašyčiau nutraukti bylą, nepatenkinti B.Schultzo ieškinio, nes jis niekada neatvyks į Lietuvą ir į teismą.“
„Kodėl neatvyks?“ – nustemba teisėjas.
„Todėl, kad jam tuoj bus uždėti antrankiai.“
„Už ką?“ – teiraujasi teisėjas.
„Už tai, kad jis pabėgo iš Lietuvos, o teismas jau yra nuteisęs jį už prievartavimą 3 metų kalėjimo bausme“, – aiškinu teisėjui tai, ką jis, mano nuomone, puikiausiai iš bylos turėjo žinoti pats.
„Ak šit kaip“, – nustebęs pakraipė galvą teisėjas ir paliko posėdžių salę. Kitas posėdis, matyt, birželį. Vargu ar danas atvyks. Juk atvykęs tuoj būtų įkalintas.
Tad tikimybė, kad prieš 5 metus merginą prievartavęs ir už tai nuteistas danas kada nors Lietuvoje atliks bausmę, – tolima kaip miražas dykumoje. Kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta.
Aukai – nesibaigiantis stresas
Arūnas Petrauskas
Prievartautos merginos advokatas
„Teismas po 5 metų pagaliau padėjo tašką prievartavimo byloje. Bet teisingumo tikslas yra operatyvumas.
Jei nusikaltėlis atliks bausmę tik po 10–20 metų, ar tai teisinga aukos atžvilgiu?
Juk auka priversta dešimtis kartų vykti į teismus, kaskart draskyti savo žaizdas, patirti naują stresą ir pažeminimus.
Ji ilgus metus negali nusimesti patirtos prievartos kupros, pagaliau užversti tą puslapį ir kurti gyvenimą iš naujo.“
Niekada nesigailėjo pradėjusi kovą
„Lietuvos ryto“ žurnalistė susitiko su prievartauta mergina tą pačią dieną po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio.
– Netrukus sueis 5 metai, kai įvykdytas nusikaltimas, tačiau jūsų prievartautojas, nepaisant dviejų teismų nuosprendžių, vis dar laisvėje. Kokie jūsų jausmai šiandien po ilgų metų kovų teismuose? – paklausiau Ritos.
– Išgirdusi pakartotinį nuosprendį žagintojui, pajutau ne tiek džiaugsmą, kiek apatiją.
Smagu, kad teismas nesumažino bausmės. Juk nuolat turėjau abejonių, ar Danijos piliečiui, tiek metų mulkinusiam teismus, nepavyks išsisukti.
Šiandien norisi ironiškai nusijuokti – nė penkeri metai nepraėjo... Po tiek metų sunku džiaugtis. Dar reikia susidėlioti mintis.
– Kokie jums buvo tie 5 metai?
– Nuolatinis stresas. Per 5 metus gal 20 kartų teko vaikščioti į teismus, atskleisti intymiausias žaginimo detales, susitikti su savo žagintoju, klausytis jo melo, ištverti jo advokato apklausas.
Kaskart lyg nauja prievarta. Ne kiekviena mergina tai ištvertų. Jei ne mano advokatas, vargu ar aš būčiau ištvėrusi.
– Ar įmanoma jums bus pamiršti tą istoriją? Ištekėsite, pati gal turėsite dukterį...
– Oi, ne, negalėsiu niekada pamiršti. Ta istorija paliko didžiulius randus. Nežinau, ar įmanoma juos išgydyti. Neįmanoma. Bet...
Gyvensiu kaip ir gyvenau. Per tuos metus baigiau ir studijas. Gaila, kad dėl teismų negalėjau išvykti pagal mainų programą į užsienį.
Mano dukteriai augti būtų sudėtinga. Matyt, norėčiau laikyti pririštą prie namų. Bet iki šeimos kūrimo man dar toli.
– Ar dar patartumėte išprievartautai merginai kreiptis į teismą, patirti naujų pažeminimų? O gal verčiau paimti iš prievartautojo siūlomus pinigus, už juos pasirūpinti sveikata ir kuo greičiau pamiršti?
– Negaliu sakyti, kad niekada per tuos 5 metus nebuvo kilę tokių minčių. Bet nepasakyčiau merginai – nutylėk.
Niekada nesigailėjau pradėjusi kovą. Aš turėjau didžiulį ir moralinį, ir finansinį šeimos, draugų palaikymą.
To neturinti mergina nežinia ar pajėgtų su tokiu krūviu susidoroti. Juk teisingumo mašina judėjo lėtai. Gal todėl, kad žagintojas buvo užsienietis.
– Ar per tuos metus sulaukėte pono B.Schultzo atsiprašymo, ar jis atlygino jums priteistą žalą?
– Ne, nieko. Juk jis esą visai nuskurdęs, nieko nebeturi.
Juk jūs, žurnalistė, parašiusi apie jį, žagintoją, pažeminote jo orumą ir pakenkėte verslui, turite jam sumokėti milijoną, o Lietuva jam tuoj skyrė nemokamą advokatą.
– Tai gal iš milijono, prisiteisto iš manęs, jis jums ir atlygintų tą žalą?
– Čia visiškas absurdas. Vienintelė paguoda man, kad gal ir jis tuos 5 metus miegojo neramiai.
– B.Schultzas pabėgęs iš Lietuvos. Kaip manote, ar žagintojas kada nors atliks bausmę?
– Yra abejonių, kai jis tiek metų maustė Lietuvos teisėsaugą – dabar esą gydosi, po to pareikalaus, kad bausmę atliktų Danijoje, o gal vėl susirgs?
Nebenoriu daugiau apie tai galvoti. Noriu greičiau viską užmiršti.
