Penktadienį teismas buvo pasikvietęs apklausai 1991 m. nuo OMON veiksmų nukentėjusius Lietuvos muitinės bei Krašto apsaugos departamento pareigūnus.
Į posėdį atvyko 15 nukentėjusiųjų, tačiau dėl laiko stokos ne visi buvo apklausti.
Pasienio postuose tais metais dirbę Lietuvos pareigūnai pasakojo, jog sulaukdavo OMON smogikų, kurie įsiverždavo į postus, liepdavo Lietuvos muitininkams išeiti į lauką, gultis ant žemės, mušė juos automatų buožėmis, nevengė paleisti serijų šūvių į orą.
Pasak tuomet Medininkų pasienio poste dirbusio Rimanto Kazakevičiaus, OMON smogikai 1991 m. sausio 27 d. užpuolė Lietuvos pasieniečius, pašaipiai klausė „ar jiems sena valdžia bloga buvo“, reikalavo ginklų ir telefonų, tačiau muitininkai pasakė, jog jie nėra Krašto apsaugos departamento pareigūnai ir yra beginkliai.
Tuo tarpu Krašto apsaugos departamente dirbęs Gintaras Dabkus nuo smogikų nukentėjo daug labiau. Jį, su kolegomis važiavusį automobiliu, 1991 m. kovo 20 d. užpuolė ir šūviais sužeidė spėjami OMON pareigūnai.
„Sėdėjau automobilio gale, kai Vilniaus centre, ties dabartine Islandijos-Pylimo-Jogailos-Pamėnkalnio gatvių sankryža išgirdau šūvius, supratau, kad šaudo į mus, pasakiau visiems kristi ant
žemės, tačiau tada pajutau, jog kulkos pakirto abi mano kojas“, - teismui pasakojo G. Dabkus.
Jis pasakojo, jog tuomet sužeistas iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti.
„Pamačiau taip pat bėgantį jaunuolį, liepiau jam paskambinti į pirmą pasitaikiusį butą. Jis taip ir padarė. Įbėgau į butą, paprašiau ten buvusio vyro tvarsčio, o jaunuoliui sakiau iškviesti taksi. Taksi automobilis mane nuvežė į Aukščiausiąją Tarybą, kur atvažiavo greitoji pagalba“, - daugiau nei dviejų dešimtmečių senumo įvykius atsiminė nukentėjusysis.
Dauguma parodymus davusių bylos dalyvių teigė, jog iki tų įvykių buvo girdėję arba B.Makutynovičiaus, arba V. Razvodovo pavardes, tačiau jų nepažinojo.
Vienintelis tuometis Krašto apsaugos departamento darbuotojas Artūras Merkys sakė, jog pažinojo B. Makutynovičių ir šiandien taip pat galėtų jį atpažinti.
Įdomu tai, kad OMON veiksmus tuomet fiksavo žinomas Kremliaus propagandininkas publicistas Aleksandras Nevzorovas, filmavęs, kaip puolami ir naikinami Lietuvos pasienio postai.
Tai teismui pasakojo netoli Zarasų esančiame Smėlynės poste tarnybą tų įvykių metu ėjęs muitininkas Algimantas Juodka.
A. Nevzorovas liūdnai pagarsėjo po dokumentinio filmo „Mūsiškiai“ („Naši“), kuriame neigė sausio 13-osios įvykius ir gynė OMON karius.
ELTA jau skelbė, kad teismo kolegija nutarė pradėti nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamiesiems B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui, kadangi šiame etape daroma išvada, kad kaltinamieji vengia atvykti
į teismo posėdį.
Rusijos Federacijos piliečiai V. Razvodovas ir B.Makutynovičius yra kaltinami 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais įvykdytais nusikaltimais.
„Jie yra kaltinami naudoję prieš atkurtos Lietuvos Respublikos valstybės institucijas smurtą, bauginimo priemones, areštus, kratas, ką draudžia tiek tarptautinė teisė, tiek Baudžiamojo
kodekso 100 ir 103 straipsniai“, - po pirmojo teismo posėdžio žurnalistams sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus
prokuroras Alvydas Valiukevičius.
Byla neapima Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių įvykių. Jie tiriami atskirose bylose.
Prokuroras paaiškino, kad, pagal 2010 metų gruodį priimtas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ši byla gali būti nagrinėjama „už akių“.
