Negana to, į teismo posėdį jį turi atvesti policijos pareigūnai. Tokį sprendimą šiandien priėmė prodiuserio nesulaukęs Vilniaus apygardos teismas (VAT). Teismo šaukimą R.Urbonui buvo bandoma įteikti tris kartus, tačiau nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos. Teigiama, kad iš buto, kurio adresas nurodytas byloje, kino kūrėjas išsikėlė. Jo nepavyko surasti ir kitu adresu.
Teisme nepasirodė ir jo advokatė Ingrida Jurgelevičienė. Jokių neatvykimo priežasčių nenurodžiusiai ir telefono ragelio nekėlusiai advokatei VAT skyrė 650 litų baudą.
Buvęs Baltijos filmų grupės vadovas ir akcininkas R.Urbonas bus teisiamas už šios bendrovės turto iššvaistymą, nesąžiningą skolinimąsi ir apgaulingą buhalterijos tvarkymą.
Prokuratūros kaltinime teigiama, kad filmus kūrusiai bendrovei vadovavęs R.Urbonas iššvaistė 70 tūkstančių litų ir turi daug negrąžintų skolų. Atgauti pinigus iš prodiuserio bandys Baltijos filmų grupė ir Vokietijos kino bendrovė „Cinema Mobil“.
Gavę vokiečių pareiškimą dėl 30 tūkstančių litų skolos, Lietuvos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo 2010 metais. Tuomet paaiškėjo, kad skolininkų yra ir daugiau. Prokurorai teisme bandys įrodyti, jog R.Urbonas pinigus skolinosi žinodamas, kad neturės galimybių jų grąžinti. Teigiama, kad už skolintus pinigus jis bandė įsigyti žemės sklypų ir už juos mokėjo avansu.
Ikiteisminio tyrimo metu R.Urbonas tikino, jog pinigus skolinosi siekdamas, kad lietuvišką kiną kurianti bendrovė galėtų pragyventi, susimokėti už patalpas, komunalines paslaugas, transportą.
Prieš trejus metus „Lietuvos rytui“ pasakodamas apie populiaraus filmo „Dievų miškas“ kūrimą R.Urbonas save vadino patriotizmo auka.
Prodiuseris pasakojo, kad norėdamas prisidėti prie lietuvių filmo kūrimo įkeitė bankui savo asmeninį turtą ir paėmė paskolą. Jo turtas buvo parduotas varžytynėse, o įmonei Baltijos filmų grupei tebevykdoma bankroto procedūra. Šiuo metu bankroto bylą nagrinėja Apeliacinis teismas.
R.Urbonas teigė, jog imdamas paskolą turėjo Kultūros ministerijos raštą, garantuojantį, kad po metų filmui „Dievų miškas“ bus skirtas milijonas litų.
Tačiau nei po metų, nei po kelerių valstybės pinigus skirstanti Kino taryba tų pinigų filmui neskyrė.
R.Urbono teigimu, jo nedidelei įmonei tai buvo smūgis žemiau juostos. Pajamų užteko tik mokėti palūkanas, prodiuseris vis klimpo į skolas.
„Dievų mišką“ kino teatruose pamatė apie 70 tūkst. žiūrovų, jo pajamos sudarė 643 tūkst. litų, iš jų 125 tūkst. litų grįžo R.Urbonui. To neužteko. Jis liko skolingas daugybei žmonių, sutikusių palaukti honoraro, o tai pakenkė jo reputacijai.
Prodiuseriui buvo skaudžiausia, kad bankroto bylą jam iškėlė ne bankas, o ta pati valstybė – Mokesčių inspekcija ir „Sodra“.
Skolas už „Dievų mišką“ R.Urbonas tikėjosi išmokėti iš pinigų, uždirbtų aptarnaujant į Lietuvą atvykusias užsienio filmų grupes. Bet ir šios viltys žlugo. Filmų kūrėjai dabar mieliau važiuoja į Latviją.
