Tą kartą muziejininkams jis ilgai aiškino, kad ruošiasi išvalyti iš Lietuvos visus „priešus“: tautines mažumas, mūsų šalyje dirbančius užsienio šnipus, slaptąsias tarnybas. Sakė, kad taip prisidės prie Lietuvos gerovės ir saugumo.
Tačiau Amerikos lietuvis prisipažino, kad bijo pakenkti mūsų šaliai. Vyras tikėjo, kad jo kūne buvo sumontuota CŽV įranga, kuri padeda sekti Lietuvos gyventojus. Atvykęs į mūsų šalį jis esą čia atvedė ir slaptuosius agentus.
„Mes pasikalbėjome su juo ir supratome, kad žmogus realybę supranta kitaip“, – pasakojo Vilniaus policijos kriminalistas. Priešais pareigūną sėdėjo sutrikęs žmogus, kurio vidinė būsena ir elgesys signalizavo – jis gali surengti viešą smurtinį išpuolį ir sukelti grėsmę visuomenei.
Pavojingi kaip ir teroristai
Juos vadina pavieniais asmenimis. Tai sutrikę, palūžę, viltį praradę žmonės, kurie dėl savito tikrovės supratimo ir vidinių sunkumų gali kelti grėsmę visuomenei. Didžiausias pavojus – viešas smurtinis išpuolis. Klasikinis to pavyzdys – Anderso Behringo Breiviko žudynės Norvegijoje.
Pavieniai asmenys gali sukelti tokią pat grėsmę visuomenei kaip ir teroristai, politiniai ekstremistai ar nusikalstamų grupuočių nariai. Tačiau Lietuvoje ir pasaulyje dar tik bandoma suvokti šitą socialinį reiškinį.
Svarbu suprasti – kruvinus smurtinius išpuolius gali įvykdyti ne tik psichikos ar asmenybės sutrikimų turintys žmonės. Tokio žiaurumo gali griebtis ir asmuo, neturintis psichikos negalios, patekęs į labai sudėtingą situaciją, nesugebantis jos išspręsti ir nesulaukiantis pagalbos.
Šioje straipsnių ciklo dalyje – apie tai, kaip atpažinti žmogaus siunčiamą signalą, kad jis ruošiasi priimti neteisingą, kruviną sprendimą? Kaip suprasti, kad asmuo gali kelti grėsmę sau ir visuomenei?
Kalba apie „paskutinę viltį“
Amerikos lietuviui, kuris tikėjo CŽV persekiojimu, skubiai buvo suteikta specialistų pagalba. Artimųjų ir draugų neturėjo, todėl buvo perduotas medikų globai. Vyras turėjo psichikos sutrikimų, o jo elgesys signalizavo apie didelę grėsmę.
„Nėra teisinga tapatinti pavienių asmenų problemą su sutrikusios psichikos asmenimis. Tačiau kai tokį žmogų kamuoja agresyvaus pobūdžio persekiojimo kliedesiai, tai jau yra įspėjantis elgesys“, – pasakojo psichologė Emilija Garbaliauskaitė. Ji dirba Vadovybės apsaugos departamento (VAD) Kriminalinės žvalgybos skyriuje.
Specialistai pabrėžia – ypatingą dėmesį reikia skirti žmonėms, kurie tiki, kad jų kūną ir protą kontroliuoja kiti. Kliedi apie kankinimus, žudymus, prievartavimus, laboratorinius tyrimus, žmonių klonavimą. Taip pat žmonės, kurie grasina nusižudyti ar žudyti kitus, savo kalboje vartoja žodžius „paskutinė išeitis“, „vienintelė viltis“, „paskutinis mėginimas“, „paskutinė viltis“ ir panašius.
Tai keli įspėjimai, kad žmogus gali kelti didelę grėsmę sau ir aplinkiniams, planuoti smurtinį išpuolį. Toks elgesys signalizuoja, kad jis galbūt nesusitvarko su vidiniais sunkumais arba jo psichikos sutrikimas yra paūmėjęs. Tokiam žmogui skubiai reikalinga specialistų pagalba.
Įspėja prieš griebdamiesi smurto
Agresyviai nusiteikę pavieniai asmenys dažnai bando kontaktuoti su valstybės vadovais, politikais, garsenybėmis ir kitais viešumoje dažnai matomais žmonėmis. Taip pat skambina arba rašo laiškus į valstybės institucijas.
Dažniausiai tokie žmonės laikomi keistuoliais. Politikai ar valstybės tarnautojai tiek pripratę prie tokių asmenų, kad dažniausiai visiškai nekreipia dėmesio. Juokais jie net vadinami pilnatiniais. Tačiau specialistai pabrėžia, kad smurtinius išpuolius rengiantys pavieniai asmenys taip kontaktuodami gali įspėti apie savo ketinimus.
Kokios detalės rodo, kad žmogus gali žengti neteisingą, kruviną žingsnį ir sukelti grėsmę aplinkiniams?
Pavyzdžiui: tiesioginiai ar netiesioginiai grasinimai, nevaldomi pykčio protrūkiai, labai ryškus ir nekritiškas „teisybės“ siekimas, noras kažkam atkeršyti, neadekvatūs reikalavimai elgtis kitaip. Taip pat susirūpinimą gali kelti asmenys, kurie kliedi apie sąsajas su žinomu žmogumi, romantiškus santykius su juo, bendrą praeitį. Arba tiki, kad jis yra dieviškos kilmės ir aukščiau įstatymo.
Dar vienas svarbus įspėjimas – jei dažnai kontaktuoti bandantis žmogus staiga pakeičia savo elgesį. Pavyzdžiui, į valstybės instituciją skambinėjęs asmuo staiga nebeskambina, o atsiunčia grasinamąjį laišką.
Tikėjo, kad yra „Aro“ pareigūnas
Užtenka vieno tokio signalo, kad į komunikuojantį žmogų būtų verta atkreipti dėmesį. Tai nebūtinai reiškia, kad jis rengia viešą smurtinį išpuolį. Pareigūnai prisimena atvejų, kai po televizijos laidų į valstybės institucijas skambindavo supykę žmonės, grasindavo, tačiau kitą dieną labai gailėdavosi.
Kitaip tariant, grasinimai ir kiti signalai nebūtinai rodo žmogaus ketinimą griebtis smurto, tačiau negalima į tai nekreipti dėmesio. Tai parodo istorija, kurį pernai nutiko Vilniuje.
Pavasarį buvo sulaikytas jaunas vyras, kuris gatvėje praeiviams grasino elektros šoku. Jis buvo nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau netrukus užsitraukė didesnių nemalonumų – pareiškė, kad mieste stovi jo automobilis, prikištas sprogmenų.
Sostinės pareigūnai skubiai atliko kratą. Automobilyje sprogmenų nerado, tačiau aptiko pneumatinį šautuvą, skirtingo kalibro šovinių tūtelių. Iškrėtę jauno vyro namus rado ginklų imitacijų ir vieną neteisėtai laikomą šovinį.
Greitai paaiškėjo, kad tas jaunas vyras sirgo sunkia psichikos liga. Jį kamavo kliedesiai – įsivaizdavo, kad yra policijos specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ smogikas. Nepaisant to, turėjo elektros šoką, pneumatinį šautuvą ir nuolat lankydavosi šaudykloje, kurioje pliekė automatais.
Grasino nužudyti mokytoją
Dar viena istorija, kai pareigūnai sureagavo į grasinimus, nutiko vienoje Vilniaus mokykloje. Paauglys terorizavo ne tik savo bendraamžius, bet ir mokytojus. Perskaičius trumpąsias žinutes moksleivio telefone paaiškėjo, kad jis ne tik įžeidinėjo, bet ir žiauriai grasino.
Pavyzdžiui, grasino nužudyti vieną savo mokytoją, sudeginti jos automobilį, išprievartauti vyrą. Bendraklasiui grasino supjaustyti kaktą. Mokykloje jis skleidė žeminančias, rasistines kalbas apie kitų tautybių jaunuolius.
Paauglį sulaikę policijos pareigūnai išsiaiškino, kad jis turėjo sunkumų šeimoje – tėvai juo nesirūpino, tarpusavio santykiai buvo šalti. Draugų neturėjo, nekentė bendraklasių, mokytojų, kaimynų. Jam reikėjo pagalbos.
Įspėja, nes ieško pagalbos
Apie savo ketinimus, susijusius su grėsme sau ar visuomenei, palūžę žmonės gali pranešti ne tik kalbėdami ar rašydami laiškus. Tokie asmenys naudojasi ir netradicinės komunikacijos priemonėmis: skelbimais, protesto akcijomis, įrašais „Facebook“, „Twitter“ ar kitame socialiniame tinkle, rašo komentarus po straipsniais internete.
„Tam tikra prasme didžioji dalis pavienių asmenų bando pranešti apie savo ketinimus. Taip jie siekia pagalbos, išspręsti jiems iškilusias problemas“, – paaiškino VAD Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovas Aleksandras Berezovskis.
Kitaip tariant, kad būtų išvengta skaudžios nelaimės, kartais užtenka tik atkreipti dėmesį į sutrikusio, viltį praradusio žmogaus įspėjimus. Tačiau ne visuomet pavienių asmenų signalai būna išgirsti ir suprasti, ne visiems pagalba suteikiama laiku.
Paskutinėje ciklo dalyje skaitykite apie tai, kaip Lietuvos kriminalistai reaguoja į pavienių asmenų įspėjantį elgesį. Kaip pareigūnai nustato grėsmę visuomenei ir sprendžia problemą? Ką kiekvienas mes galime padaryti, kad sumažėtų kruvinų, smurtinių išpuolių grėsmė?
