Nužudytosios motina Dalia Račkauskienė nesutinka su nuteistųjų teiginiais, kad jos dukters nužudymas nebuvo žiaurus.
„Nustatyta, kad kakle buvo keli peiliuko pjūviai, todėl galima tik įsivaizduoti, ką turėjo iškentėti mano dukra. Be to, žiaurumas matuojamas ne tik nukentėjusiojo skausmu“, - kalbėjo šiaulietė.
Motiną pašiurpino tai, kad žudikės prisiminimui norėjo pasilikti aukos , viena kiti rodė išluptą širdį. Moteriai nesuprantama, kam dalį kūno reikėjo pasilikti šaldiklyje.
„Valgydamos kūną jos norėjo atšvęsti pergalę prieš mano dukterį“, - Šiaulių teisme žudikių pasakytus žodžius prisiminė D.Račkauskienė.
Nužudytosios motina įsitikinusi, kad abiejų nuteistųjų veiksmai buvo vienodai žiaurūs, todėl joms turi būti paskirta vienoda bausmė.
Ji paaiškino, kodėl atsisako nuteistųjų pinigų-jų artmieji nedideles sumas perveda tik prieš pat teismo posėdžius.
„Tai - juokingos sumos - po 500, po 1000 litų, todėl jų neisime, kol nebus galutinio teismo sprendimo“, - kalbėjo D.Račkauskienė.
Šiaulių abiturienės savo draugę itin žiauriai nužudė 2011-ųjų metų liepą. V.Vaitiekaitytė jai ant galvos užmovė maišą, o V.Lietuvninkaitė ją mušė plaktuku. Po to merginos paauglei pjūklu nupjovė galvą.
Šiaulietės buvo nuteistos ir už tai, kad išniekino nužudytosios palaikus - nupjovė ausį, dešinės akies vokus, nulupo odą nuo smakro, supjaustė širdį, perpjovė plaučius. Kūno dalis jos sudėjo į šiukšlių maišą, o dalį pasiliko šaldiklyje.
Nukentėjusieji prašo, kad žudikės būtų įkalintos iki gyvos galvos, nes Nedą R. nužudė iš chuliganiškų paskatų. Su vaikinu, dėl kurio esą keršijo merginos, Neda R. jau nebebendravo. Be to, V.Vaitiekaitytė palaikė draugiškus santykius su kitu vaikinu, todėl pykti dėl buvusio draugo nebeturėjo pagrindo.
Skunde teigiama, kad merginos iš anksto ruošėsi nužudymui, pirko įrankius. Tėvai įsitikinę, kad jos mėgavosi pačiu žudymo procesu.
Tėvai apgailestauja, kad kai kurios kūno dalys nebuvo rastos, dėl to jie negalėjo palaidoti vienintelės dukters.
Nuteistosios tvirtina, kad kūną supjaustė ne iš žiaurumo, o dėl to, kad jį būtų patogiau įkišti į maišą ir išnešti iš buto. Teigiama, jog paauglė tuo metu jau buvo nebegyva, todėl jokio skausmo nebejautė.
Nukentėjusi šeima atsisakė priimti žalą bandančių žudikių pinigus, todėl jie iki šiol saugomi pas antstolį.
V.Lietuvninkaitė įsitikinusi, kad jai turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei draugei, nes ji nebuvo nusikaltimo kurstytoja ar organizatorė, Nedos R. ji nekvietė į svečius.
V.Lietuvininkaitės advokatai prašė skirti jai dar vieną psichologinę-psichiatrinę ekspertizę ir išsiaiškinti, koks buvo nuteistosios tuo metu vartotų vaistų poveikis. Kol vyko teismas Šiauliuose, jai buvo atliktos dvi ekspertizės, jie tyrė ir merginos vartotus vaistus. Ekspertų teigimu, vaistai negalėjo turėti įtakos merginos veiksmams.
Ekspertai nustatė, kad V.Lietuvninkaitė sirgo nesunkia depresijos forma, tačiau galėjo suvokti savo veiksmus. Medikai neįžvelgė pagrindo laikyti ją ribotai pakaltinama.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra reikalinga atlikti papildomų ekspertizių ir nuteistųjų prašymus atmetė.
