Kaip policijai elgtis su tėvus ar senelius mušančiu vaiku?

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 25 dieną. Dvejus metus galiojantis įstatymas veikia – tai rodo statistika ir padidėjęs pagalbos ieškančių žmonių skaičius.

Per šiuos metus paaiškėjo ir problemos, su kuriomis susiduria teisėsauga. Kokios jos? Viena labiausiai gluminančių problemų, su kuriomis susiduria teisėsaugininkai, yra nepilnamečiai smurtautojai.

Nors nesparčiai, bet  gausėja atvejų, kai šeimoje smurtauja nepilnamečiai. Pavyzdžiui, užpernai 36 vaikai buvo įtariami smurtavę artimoje aplinkoje. 2013 m. užfiksuota dar daugiau – 62 nepilnamečių smurtavimo atvejai.

Policijos pareigūnai sprendžia, kaip teisingiau pasielgti ir kur tokį vaiką dėt, – ar vežti atgal į namus, kuriuose ir buvo smurtaujama, ar į laikinosios globos namus?

Ką daryti, jeigu tėvus ar senelius skriaudžia vaikas? Policijos pareigūnai įtariamąjį smurtautoją artimoje aplinkoje gali sulaikyti 48 valandoms. Tačiau vėliau jis grąžinamas į namus, nes tai garantuoja jo, kaip nepilnamečio, teisės.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato galimybę smurtautoją iškeldinti iš namų ar uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu. Taip pat pilnamečiams smurtautojams gali būti uždrausta artintis prie aukos, tačiau nepilnamečiams tai nėra taikoma.

„Pirma, reikėtų išsiaiškinti, kiek tam vaikui metų. Situacija vienokia, jeigu jam yra dešimt ar dvylika metų, ir kitokia, jeigu jam šešiolika. Tam yra socializacijos centrai – pagal vaiko padarytą veiksmą jis yra baudžiamas. Ir, žinoma, turi įsiterpti vaikų teisių apsaugos tarnybos“, – sakė politikė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Ona Valiukevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad šis klausimas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nebuvo aptartas, tačiau praktikoje esant tokių atvejų, įstatymą būtina persvarstyti.

„Praėjusiais metais atsižvelgiant į policijos pareigūnų praktiką buvo taisomas Baudžiamasis kodeksas. Todėl šiais metais, paaiškėjus smurtaujančių vaikų statistikai, reikės į tai atsižvelgti. Tačiau reikės atkreipti dėmesį, ar šeimoje smurtauja paaugliai, ar ne“, – aiškino O.Valiukevičiūtė.

Pareigūnų duomenimis, dažniausiai smurtauja paaugliai. Kartais nukreipta agresija yra tikslinga. Pavyzdžiui, neseniai pareigūnams į akiratį pakliuvo jaunuolis, kuris primušė ir apiplėšė savo senelius. Pareigūnai pabrėžė – nors tai yra plėšimas, vaikas smurtavo artimoje aplinkoje.

Smurto artimoje aplinkoje atvejus tiriantys pareigūnai pasakojo, kad dažniausiai paauglių smurtas nukreipiamas į motinas.

„Yra buvę atvejų, kai smurtaujama ir prieš brolius su seserimis. Tačiau tai pavieniai atvejai. Dažniausiai prieš savo motinas smurtauja šešiolikmečiai. Pasitaiko atvejų, kad ir keturiolikos metų, tačiau su jais dirba nepilnamečių inspektoriai“, – sakė Danutė Brazdeikienė, Vilniaus 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė.

Jos teigimu, pareigūnams kyla klausimas, kaip tinkamiau pasielgti, – ar vaiką grąžinti motinai, kuri buvo mušama, ar vežti į laikinosios globos namus ir perduoti Vaiko teisių apsaugos specialistams.

„Iškyla moralinė dilema – gal ir vaikas turi problemų, kurias reikia išspręsti? Mūsų praktikoje nėra pasitaikę, kad iš karto vaikas būtų vežamas į globos namus. Pačios motinos linkusios atleisti. Tačiau jeigu vaikas smurtautų nuolat, nepilnametį reikėtų apgyvendinti atskirai nuo nukentėjusių tėvų“, – sakė D.Brazdeikienė.

Bando atkurti darnią šeimą

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės nuomone, smurto artimoje aplinkoje atveju turėtų būti dedamos pastangos išlaikyti nepilnamečio smurtautojo ir nukentėjusių asmenų interesų pusiausvyrą.

E.Žobienė pabrėžė, kad visų pirma, turi būti teikiama šeimai reikalinga pagalba ir atkurta darni šeimos aplinka, nes tik vaiko augimas šeimoje gali geriausiai patenkinti jo poreikius.

„Paaiškėjus smurto artimoje aplinkoje atvejui, kai pats vaikas yra smurtautojas, vaikų teisių apsaugos skyriai (VTAS), visų pirma organizuoja vaikui ir šeimai reikalingos pagalbos teikimą – organizuoja individualius prevencinius pokalbius, dalyvaujant policijos pareigūnui ir nepilnamečio įstatyminiam atstovui“, - veiksmų planą dėstė E.Žiobienė.

Priklausomai nuo panaudoto smurto pobūdžio ir paaiškėjusių smurto priežasčių bei kitų aplinkybių, vaiko elgesys būna svarstomas savivaldybės vaiko gerovės komisijos posėdyje ir jam skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.

„Šeima įrašoma į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Siekiant vaikui sudaryti saugią gyvenamąją aplinką, ieškoma šeimai alternatyvių įstaigų – socialinės globos įstaigų, krizių centrų ir panašiai, kuriose vaikas galėtų būti apgyvendintas“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui pareigūnai suprato, kad jiems trūksta esminių žinių ir reikia specialaus pasirengimo.

Atvykę į įvykio vietą pareigūnai ne visuomet žinodavo, kaip elgtis, todėl buvo rengiami mokymai ir atliekamos praktinės užduotys – būdavo imituojamas smurtas šeimoje. Prireikė ir aiškaus veiksmų plano, ką į įvykio vietą atskubėję turėtų daryti pareigūnai.

Kita problema, su kuria susiduria teisėsaugininkai, – melagingi pranešimai. Įstatymas tampa įrankiu prieš kitą asmenį, todėl tokie pranešimai gali iškreipti statistiką.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų tiriant smurto artimoje aplinkoje aplinkybes yra ta, jog smurtą patyrusį asmenį su kaltininku sieja artimi ryšiai – tiek emociniai, tiek finansiniai. Dėl to nukentėjusysis gali keisti parodymus.

Parodymų keitimą galima traktuoti kaip melagingų parodymų davimą, tačiau pareigūnai suvokia, kad aukos parodymus keičia bijodama smurtautojo.

Pareigūnai sutinka – pernykščiai statistikos duomenys yra grėsmingesni, nei buvo užpernai (2012 m. užregistruota daugiau nei 18 tūkst. pranešimų), tačiau tai nereiškia, kad smurto daugėja. Pareigūnų nuomone, žmonės darosi sąmoningesni ir apie patirtą smurtą nebijo kalbėti ir pranešti.

Iki to laiko daugybė atvejų nebūdavo fiksuojama, nes tyrimas būdavo pradedamas tik tuomet, jeigu auka parašydavo pareiškimą. Dabar to daryti nereikia.

Įtakos išaugusiems skaičiams gali turėti ir tai, kad dauguma smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje tęsiasi metų metus, tačiau apie juos ilgą laiką nebuvo pranešama.