Nors ir nutylėtos kai kurios smulkmenos, iš Kauno kilusio žurnalisto ir rašytojo D.Dargio laidų ciklas unikalus tuo, kad TV ekrane matomi vaizdai gana tiksliai atkuria kelerių metų senumo atmosferą, iki smulkmenų atkartoja tų laikų lietuviškos mafijos iškilimo ir nuopolio istoriją. Be nusikaltėlių elgseną numanančių ir jų nusikaltimus tyrusių pareigūnų pagalbos autoriui to nebūtų pavykę pasiekti.
Kaip D.Dargiui pavyko prakalbinti pareigūnus? Kodėl policijos tyrėjai, prokurorai ir konkrečias lietuviškos mafijos triuškinimo operacijas vykdę pareigūnai nusprendė padėti žurnalistui? Kas privertė pareigūnus atskleisti iki šiol slėptas detales ar net patiems prieš vaizdo kameras atkartoti vykusias sulaikymo operacijas? Juk pareigūnai nėra tie žmonės, kurie pirmai progai pasitaikius pultų filmuotis.
Užduotis – kuo tiksliau atkurti įvykius
Atkuriamosios dokumentikos filmų ciklo „Mafijos kronikos su Dailiumi Dargiu“ idėjos autorius ir scenarijaus autorius D.Dargis sako, kad kuriant šį laidų ciklą jo tikslas buvo kuo tiksliau parodyti tamsiąją visai nesenos Lietuvos istorijos pusę. Todėl filmuojant buvo naudojami tuomet vilkėti kostiumai, ieškoma prieš kelerius metus naudotų automobilių, kurių šiuo metu retai pamatysi miestų gatvėse.
„Mano tikslas yra parodyti, kaip gerai gyveno to meto banditai, kaip jie iškilo į viršų, kaip jie uždirbo daug pinigų, kokius kietus jie save vaizdavo ir kaip viskas baigėsi – juos „Aras“ guldė ant žemės, paskui jie stojo prieš teismą ir ilgiems metams iškeliavo už grotų. Noriu dabartiniam jaunimui parodyti, kad neverta jais žavėtis“, – sako D.Dargis.
Kad dokumentinių filmų ciklas būtų autentiškas, D.Dargis kreipėsi į tiesioginius to meto įvykių dalyvius – lietuviškos mafijos nusikaltimus tyrusius pareigūnus, taip pat ir į buvusius nusikaltėlius.
„Gangsteriai mėgsta labai tiksliai viską atpasakoti. Ne visi jie sutinka kalbėti prieš kameras, bet kai bendrauja, labai noriai pasakoja visas smulkmenas. Vien dėl to, kad nepadarytume klaidų. Sako – nerodykit nesąmonių“, – pasakoja filmų ciklo autorius.
Vien nusikaltėlių pasakojimais ir prisiminimais D.Dargis nelinkęs remtis. Jis sako, kad ruošdamasis filmavimams valandų valandas praleido kalbėdamasis su lietuviškos mafijos nusikaltimus tyrusiais pareigūnais. Į ilgus pokalbius su žurnalistu leisdavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, kurie atskleidė daugybę iki šiol neviešintų detalių.
„Pareigūnai padėjo pasiekti, kad viskas būtų kuo tikroviškiau. Nes tai, kas rodoma dabartiniuose serialuose apie mafiją, yra visiška gėda ir fantazijos. Pareigūnai (buvę ir esami) žiūri tuos serialus ir juokiasi. Važiavome į filmavimą, o jie klausia – jūs irgi tą patį š... malsite, kaip visi dabar rodo? Sakau – tikrai ne. O po kelių serijų jie pripažino, kad su jų pagalba laidų ciklas iš tiesų yra visiškai kitos. Jis autentiškas“, – pasakoja idėjos autorius ir scenarijaus autorius D.Dargis.
Jis tvirtina, kad filmų ciklo kūrėjus konsultuojantys pareigūnai labai rimtai vertina šiuos pokalbius ir pripažįsta, kad sutiko padėti dėl to, kad nebūtų iškraipomi faktai. Žiniasklaidoje tai dažnai pasitaiko. Ir ne iš piktos valios, o dėl skubėjimo, nežinojimo ar nesuvokimo.
Kai kurių smulkmenų neatskleidė
„Policijos pareigūnai pasakoja daug. Tik kartais nenori detalizuoti kai kurių smulkmenų“, – sako D.Dargis
Lietuviškos mafijos gyvenimo detales puikiai žinantys policijos pareigūnai tvirtina, jog taip jie tiesiog bando išvengti to, kad serialas netaptų mokomąja priemone jaunosios kartos banditams. Siekiama, kad TV laida netaptų nemokama pamoka dabartiniams nusikaltėliams.
D.Dargis sako manantis, kad jei kada nors Tulpinius, Gaidjurginius, Daktarus ar Vilniaus brigadą triuškinę pareigūnai vis dėlto nuspręstų atsiskleisti visas smulkmenas, medžiagos užtektų penkių sezonų laidoms.
„Yra dalykų, kurių jie nenori atskleisti. Man buvo labai įdomų, kaip jie susekė Henriką Daktarą Bulgarijoje. Iš pokalbių supratau, kad Daktarų šeimyną išdavė naujosios technologijos – „Skype“ ryšys ir pan. Man taip pat buvo įdomu, kaip pareigūnai nusikaltėlius privertė šnekėti. Bet to kol kas pareigūnai neatskleidžia“, – sako laidos autorius.
Nors kai kurių detalių pareigūnai neatskleidė, jų konsultacijos ir patarimai, D.Dargio teigimu, buvo neįkainojama pagalba siekiant autentiškumo. Pavyzdžiui, laidų ciklo sumanytojas ypač vertina, jog „Aro“ vadovai skyrė dėmesį detalėms atkuriant kai kurių sulaikymų epizodus – jie teikė pastabas, kur gulėjo ginklas ar kaip jis turi būti paimtas operacijai pasibaigus. Šiuose epizoduose „Aro“ vadą D.Dargis vadina antruoju režisieriumi.
Samdyti artistai autentiškumo neatkurs
Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas sako, kad elitinio policijos padalinio kovotojai šiame filmų cikle filmuotis sutiko dėl labai paprastos priežasties – yra rodomos ir atkuriamos situacijos, kuriose jie patys dalyvavo.
„Laidos kūrėjai galėjo pasikviesti ir kokių nors artistų. Bet tokiu atveju kažkas apsimetęs mumis tarsi bandytų atkurti autentišką situaciją. Ir tai darytų artistai, kurie nėra tos srities specialistai. Todėl nusprendėme, kad geriausiai situaciją atkurtų tie, kurie žino, kaip viskas vyko, ar net patys tiesiogiai dalyvavo viename ar kitame įvykyje“, – sako V.Grabauskas.
Pasak „Aro“ vado, žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja specialiųjų padalinių darbą. Manoma, jog viskas labai efektingai atrodo, žmonėms reikia daug judesio, veiksmo. Tačiau realybėje viskas būna kiek kitaip.
„Kartais viskas būna atvirkščiai – kuo mažiau judesių, tuo tiksliau viskas padaroma. Kartais tai atrodo ne ypač gražiai, bet būtent tai ir yra efektyvu. Efektinga ir efektyvu – tai ne tas pat. Štai todėl geriausia, kad siekiant atkurti įvykių autentiškumą tai darytų ne samdyti artistai, o vaidintų tie, kurie yra savo darbo specialistai“, – savo motyvus padėti laidos kūrėjams vardija V.Grabauskas.
Tarp „Aro“ kovotojų, kurie filmavosi „Mafijos kronikose“ su juodomis kaukėmis ir ginklais rankose, buvo žmonių, kurie dar ne taip seniai patys dalyvavo dabar atkuriamose sulaikymo operacijose. D.Dargis tai vadina dar vienu savo laidų ciklo autentiškumo įrodymu – filmavosi tie patys žmonės, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykiuose.
Vis dėlto „Aro“ vadas teigia, jog tarp realių situacijų ir TV laidų yra šiokių tokių skirtumų. Nes žiūrovams reikia šou, o tikrose operacijose to būna itin mažai.
„Kai padedi kurti laidas, visada reikia laviruoti tarp pramoginės laidos ir dokumentiškumo. Negalima daryti taip, kad žmonėms viskas atrodytų tik gražu. Tuomet tai būtų visiškai neprofesionalu. Noriu pasakyti, kad jei kuriant šią laidą filmuotųsi aktoriai, jie greičiausiai stengtųsi, kad būtų gražu, kad būtų šou. Bet tokiu atveju jie iš karto atitrūktų nuo tikrovės. Mūsų įstaigoje nėra mėgėjų filmuotis, bet vyrai pasitarė ir nusprendė: jei laidoje minimas „Aras“, geriausia, kad reikalingas scenas suvaidintų patys pareigūnai. Tai tikrai geriau, nei kas nors kitas apsirengtų uniformą ir vaidintų „Aro“ kovotojus“, – sako V.Grabauskas.
Filmavimą „Aro“ vyrai įvertino kaip darbo dalį. Tai jiems buvo savotišką treniruotė. Mažo to, „Aro“ kovotojai pirmą kartą atkartojo jau įvykusią operaciją. V.Grabauskas sako, kad paprastai po operacijų jos yra analizuojamos, žiūrima, kokių klaidų buvo padaryta. Tačiau iki šiol šios operacijos nebuvo atkartojamos ir iš naujo atkuriamos. Dabar pirmą kartą žingsnis po žingsnio jos atkurtos prieš TV kameras.
Viskam savas laikas
Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos departamento prokuroras Tomas Meškauskas sako, kad jis savęs tikrai nelaiko D.Dargio kuriamų filmų ciklo konsultantu. Tačiau jis pripažįsta, kad scenarijaus autoriui sutiko padėti dėl to, jog matė, kad kai kurie dalykai gali būti iškraipyti ar netiksliai atvaizduoti.
„Kai mačiau, jog situacija gali būti ne visai tiksliai atvaizduota, pareiškiau kai kurias pastabas“, – sako prokuroras.
Jis tvirtina, kad savo pastabas laidos kūrėjams išsakė vien dėl to, kad nebūtų iškraipyta tikrovė. Tai buvo vienintelis motyvas, paskatinęs bendradarbiauti su žurnalistu. Juolab kad ir informacijos, kurią reikėtų ar vertėtų slėpti, dokumentinių filmų autoriai neprašė atskleisti.
„Toks bendradarbiavimas, žinoma, turi vykti. Bet dažnai mūsų (pareigūnų ir žurnalistų – Aut.) požiūris nesutampa, kada tai turi vykti. Žurnalistams visko reikia greitai ir išsamiai, o mano asmeninė pozicija yra ta, kad mes (pareigūnai – Aut.) galime ką nors komentuot tik tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Ir ne anksčiau. Bet būna, kad ne vieni metai praeina nuo įvykio iki teismo sprendimo“, – tvirtina T.Meškauskas.
Prokuroro teigimu, jis su laidos kūrėjais ir kalbėjo apie tokius atvejus – 2005 metų įvykius, dėl kurių teismo sprendimas jau įsiteisėjęs.
