Vienas iš įmonių grupės „Čili Holdings“ įkūrėjų T.Karosas teigė, jog pinigų iš jo buvo reikalaujama jau prasidėjus teismo procesui. T.Karosas ir šioje įmonių grupėje dirbęs 40-metis Saulius Svitojus prieš teismą stojo praėjusių metų lapkričio mėnesį.
T.Karosas atskleidė, jog pinigų reikalavo verslininkas Ramūnas Autukas, prieš dešimtmetį dirbęs vienoje jo vadovaujamų bendrovių. Jis keletą metų bylinėjosi su bendrove „LTk Capital“, kurios vienintelis akcininkas yra T.Karosas. Iš šio verslininko bendrovei „LTk Capital“ buvo priteista per 100 tūkstančių litų.
R.Autukas buvo kviečiamas į teismo posėdį, tačiau jame nepasirodė.
Teismas apklausė tai pačiai įmonių grupei priklausiusios bendrovės „Tokyo“ direktorę Laurą Vizgaitę. Dviejų Vilniaus restoranų vadovė guodėsi, jog, pradėjus šios bylos tyrimą, abiejų restoranų turtas buvo areštuotas, o jai darbo metu teko vaikščioti į apklausas STT.
Įmonių grupėje „Čili Holdings“ dirbęs Artūras Aniulis prisiminė, jog 2011-aisiais pas jį užėjęs kolega S.Svitojus pranešė, jog šiai įmonių grupei priklausančiai bendrovei „GCW“ skelbiamas bankrotas, o kad jis baigtųsi sėkmingai, bankroto administratorius reikalauja 50 tūkstančių litų.
Ar šiuos pinigus „Čili Holdings“ sumokėjo, A.Aniulis nežino, nes netrukus išėjo iš darbo. Tačiau nemalonumų su teisėsauga neišvengė. Bendrovės „GCW“ bankroto administratorius Artūras Laucius kreipėsi į policiją dėl to, kad A.Aniulis neperdavė „GCW“ finansinių dokumentų.
A.Aniulis tikino visus reikalingus dokumentus perdavęs. Tą patį jis aiškino ir policijoje. Tyrimas buvo nutrauktas, bet netrukus vėl atnaujintas. A.Aniuliui pateikti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo – dokumentų neperdavimo bei apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
„Aš manau, kad šis ikiteisminis tyrimas – tai spaudimas man, nors šioje įmonių grupėje nebuvau labai svarbus žmogus“, – teisme kalbėjo A.Aniulis. Jis įsitikinęs, kad šis spaudimas susijęs su T.Karoso baudžiamąja byla: „Galbūt norėta parodyti, kad liudytojas nepatikimas.“
T.Karosas bendravimą su šiuo bankroto administratoriumi yra pavadinęs „teisėtu reketu“.
Slapta įrašė pokalbį
2012 metų liepą iš karto po susitikimo su „Čili Holdings” vadovais į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) nuėjo bankroto administratorius A.Laucius.
Į STT jis atsinešė diktofoną, kuriuo įrašė pokalbį su T.Karosu ir toje pačioje bendrovėje dirbusiu 40-mečiu Sauliumi Svitojumi. Pastarajam pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir kurstymo klastoti dokumentus.
Į „Čili Holdings” biurą atvykęs bankroto administratorius rankinėje turėjo įjungtą diktofoną.
„Jie mane labai atkakliai kvietė susitikti, todėl supratau, kad esu kviečiamas ne arbatos išgerti. Jaučiau, kad būsiu provokuojamas”, – ankstesniame teisme pasakojo A.Laucius.
Bankroto administratorius pasakojo, kad jį pasikvietę verslininkai prašė, jog bankrutuojanti bendrovė GCW atsisakytų ieškinių, pareikštų kitoms su T.Karosu siejamoms bendrovėms.
Pokalbį įrašinėjantis A.Laucius konkrečiai paklausė, ko iš jo norima. Jo teigimu, tuomet T.Karosas paklausė S.Svitojaus: „Kiek galime duoti?” Tas ant lapelio užrašė skaičių 30.
Kai bankroto administratorius garsiai pasitikslino, ką tai reiškia, T.Karosas dar užrašė tris nulius. Ir pridūrė: „Litais.”
Veikė pagal STT instrukcijas
A.Lauciaus teigimu, kitą dieną S.Svitojus jam į darbą atvežė 15 tūkstančių litų: „Jis padėjo pinigus ant stalo ir pasakė, kad likusią dalį atveš, kai atsistatydinsiu iš bankroto administratoriaus pareigų ir teismui pasirašysiu, kad atsisakau ieškinių.”
Tuo metu A.Laucius, kaip GCW bankroto administratorius, didžiausius ieškinius buvo pareiškęs bendrovėms „Vilsarma” – apie 8 milijonus litų ir „Tokyo” – per milijoną litų. Šiuos ieškinius jau buvo pradėję nagrinėti teismai.
„Nuo pat sulaikymo momento aš sakiau, kad tai - provokacija. Žmonės, kurie mus provokavo, tikėjosi gauti šimtus tūkstančių litų“, - pareiškė teisme parodymus duodamas T.Karosas.
Per apklausą jis patvirtino, jog jau prasidėjus teismo procesui keli asmenys buvo susitikę su S.Svitojumi ir reikalavo 200 tūkstančių litų, už tai žadėdami, kad STT iškelta byla bus išspręsta palankiai. Kaip tai žadama padaryti, pinigų reikalavę asmenys esą neminėjo.
Verslininkas prisiminė, jog apie tai, kad „GCW“ bankroto administratorius reikalauja pinigų, prieš trejus metus jam pranešė S.Svitojus. T.Karosas tvirtino A.Lauciaus prieš tai visai nepažinojęs, nors bankroto administratorius bendraudavo su jo giminaičiu.
T.Karosas tvirtino, kad vieno susitikimo metu pats A.Laucius ant lapelio užrašė 30 tūkstančių sumą.
Teisiamasis tvirtino, jog tuomet buvo kilę minčių kreiptis į teisėsaugą, tačiau to nepadarė: „Mes esame verslininkai ir nesinorėjo to papildomo galvos skausmo su teisėsauga. Atrodė paprasčiau susimokėti, kaip daroma su reketininkais“. T.Karosas teigė, jog tai buvo vienintelis jo susitikimas su A.Lauciumi.
Toliau su bankroto administratoriumi bendravo S.Svitojus. T.Karoso žiniomis, pirmąją sumos dalį - 15 tūkst. litų S.Svitojus A.Lauciui sumokėjo iš savo pinigų. Apie tai T.Karosas teigė sužinojęs tik iš STT pareigūnų.
„Čili holdings“ įkūrėjas T.Karosas teigė, jog vienos iš bendrovių bankroto procedūra jo visai nedomino. „Tai - nepavykusio verslo rezultatas ir tuo turi užsiimti teisininkai. Aš - verslininkas ir žiūrėjau į ateitį, tačiau net veikiančių įmonių turtas buvo areštuotas“, - kalbėjo T.Karosas.
2012 metų rugpjūtį pas T.Karosą atvyko STT pareigūnai ir pasiūlė važiuoti pasikalbėti. „Atsakiau, kad niekur nevažiuosiu, tada jie ištraukė sulaikymo protokolą“, - prisiminė verslininkas.
