Net 20 kartų praeityje teistas 29 metų Egdaras Savickas į laisvę išeis negreitai.
Už kito kalinio nužudymą Kauno apygardos teismas šiam Kėdainių rajono gyventojui skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėjus neatliktos bausmės dalį už grotų jis praleis 16 metų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pusė šios bausmės nuteistasis atliks Lukiškių kalėjime, o kitą – pataisos namuose.
Užkietėjusį nusikaltėlį teismas pripažino pavojingu recidyvistu.
Į izoliatorių – savo noru
Už vagystes, grasinimą nužudyti, nepagarbą teismui ir kitus nusikaltimus daugybę kartų teistas E.Savickas šįkart prieš teismą stojo už tai, kad praėjusių metų sausio 11-ąją Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuje pasmaugė Piotrą Ivanovą.
E.Savickas nusikaltimą įvykdė, kai atlikdamas 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atsidūrė baudos izoliatoriuje.
Dėl jam vienam žinomų priežasčių kalinys atsisakė gyventi būryje ir pasirinko baudos izoliatorių, kuriame nėra televizoriaus, apribotos judėjimo galimybės.
Teisme E.Savickas tikino, kad į baudos izoliatorių persikėlė negalėdamas pakęsti kitų nuteistųjų teroro – esą jo būryje buvo surinkti labai neramūs žmonės.
Toje pačioje baudos izoliatoriaus kameroje tuomet kalėjo ir Algirdas Karčiauskas bei P.Ivanovas.
Pastarojo – antrą kartą už grotų pakliuvusio Visagino gyventojo – istorija taip pat paslaptinga.
Atgabentas į Alytaus pataisos namus jis iš karto atsisakė eiti į jam paskirtą būrį.
Tikriausiai jausdamas mirtiną grėsmę kalinys nuo jos bandė slėptis baudos izoliatoriuje.
Keistos kalinių pramogos
Pasak teisiamojo, viskas prasidėjo, kai neturinčių ką veikti nuteistųjų trijulė nusprendė pažaisti „omarį”.
Tai tokia dažniausiai nepilnamečių kalėjimuose praktikuojama pramoga, kai kaliniai vienas kitam iki sąmonės netekimo užspaudžia miego arteriją kakle. Prabudęs „žaidėjas” jaučia palengvėjimą.
„Omarį” esu daręs gal penkiolika kartų, žmonės visada prabusdavo. Ir man tiek pat kartų yra darytas „omaris”, – teisme gyrėsi E.Savickas.
Lemtingąjį vakarą padaryti „omarį” esą paprašęs pats P.Ivanovas.
Jis nenorėjęs, kad kaklas būtų suspaustas ranka, nes po to „skauda gurklį”, todėl kaliniai makabriškai pramogai panaudojo iš paklodės supintą storą virvę. „Omarį” darė A.Karčiauskas.
Kai P.Ivanovas apsvaigo, jis atleido virvę.
Vos tik P.Ivanovas susmuko, iš paklodės suvytą virvę griebė E.Savickas ir toliau smaugė sąmonę praradusį, pasipriešinti negalintį kalinį.
Keršijo už pažeminimą?
„Virvę įtempęs laikiau apie penkias minutes, ją paleidau, kai veidas pradėjo mėlynuoti.
Nesigailiu padaręs nusikaltimą. Taip jam atkeršijau už man padarytą skriaudą”, – policijos tyrėjams iš karto po nusikaltimo sakė žudikas.
E.Savickas negalėjo tiksliai prisiminti, kada patyrė pažeminimą. Apie 2009 metus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo etapinėje kameroje jam teko akis į akį susidurti su būsima auka P.Ivanovu.
Esą tuomet jis su draugais atėmęs asmeninius daiktus, rūbus, rašiklius, asmens higienos priemones.
„Pyktį laikiau visą laiką. Mano elgesį paveikė kalinių taisyklės, todėl atsiradus progai nutariau jam atkeršyti”, – sakė tyrėjams žudikas. Nužudymo bylą pradėjus nagrinėti teisme E.Savickas netikėtai ėmė kalbėti kitaip: „Dabar aš jau gailiuosi. Žinau, kad laukia ilgas bausmės laikas, į laisvę išeisiu jau senas”, – sakė pavojingu recidyvistu pripažintas žudikas.
Žudymas – būdas pakelti autoritetą?
Kalėjimo subkultūrą ir nerašytas kalinių taisykles gerai išmanantis buvęs teisėsaugininkas „Lietuvos ryto” žurnalistui yra sakęs, kad ši istorija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo banali.
„Iš būrio kalinys „išsilomina” (jis dėl įvykusio konflikto ar reikalaujant kitiems kaliniams prašo būti perkeliamas į kitą kamerą. – Red.) ir užsidaro baudos izoliatoriuje, pats pasirenka ypač sunkias gyvenimo sąlygas. Ten jis nužudo kitą kalinį, kuris į paskirtą būrį net neina, iš karto savo noru keliauja į baudos izoliatorių. Manau, nustačius tikrąsias priežastis, nuo ko bėgo ir ko bijojo šie kaliniai, paaiškėtų tikrosios nužudymo priežastys”, – sakė pašnekovas.
Pasak buvusio teisėsaugininko, gali būti, kad nužudydamas tariamą skriaudiką didžiulę gyvenimo už grotų patirtį sukaupęs vagis tikėjosi pakelti savo autoritetą tarp kitų nuteistųjų.
„Jeigu iš jo buvo atimti rūbai, žinia apie įvykdytą pažeminimą pasklido po visas įkalinimo įstaigas. Todėl žinodamas nerašytas kalinių elgesio taisykles galėjo nužudyti skriaudiką norėdamas reabilituotis”, – sakė buvęs teisėsaugininkas.
Taip pat neatmetama, kad žudikas tiesiog įvykdė kitų nuteistųjų nurodymą dėl kokių nors priežasčių susidoroti su kaliniu.
