Afektinių sutrikimų skyrius ligoninėje veikia nuo 2007-ųjų rugpjūčio. Per šešerius metus už čia suteiktas gydymo paslaugas ligoninė negavo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, dėl to esą patyrė 2,6 mln. litų nuostolių. Tačiau teismui parūpo, kokiais pinigais ligoninė visus šiuos metus išlaikė valstybės nefinansuojamą skyrių.
A.Bumblys jam mestus kaltinimus neigia ir bando įrodyti, kad ligoninės vadovai naują skyrių įsteigė neturėdami leidimo, todėl šis iki šiol veikia neteisėtai.
Suabejojo skyriaus reikalingumu
„Iki šios dienos nesuprantu, kodėl čia esu“, - prie teismo salės durų kalbėjo A.Bumblys. Jis teigė atsisakęs sudaryti sutartį su ligonine dėl to, kad ši naujam psichiatrijos paslaugų skyriui steigti negavo Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Nors skyrius veikia jau daugiau kaip šešerius metus, tokio leidimo esą nėra iki šiol.
Tai, kad ligoninės vadovai pirma nusprendė įsteigti naują skyrių ir tik po to ėmė rūpintis būtinais dokumentais, sukėlė klausimų ir bylą nagrinėjančiai teisėjai. Esą Klaipėdos apskrityje jau seniai veikė dvi specializuotos įstaigos – Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (neseniai tapusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės filialu) ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas. Dar prieš steigiant skyrių KUL, tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu psichiatrijos lovų skaičius šiose dviejose įstaigose buvo sumažintas, motyvuojant tuo, jog šių paslaugų poreikis regione mažėja.
Paklaustas, kodėl buvo ignoruojamas šis faktas ir naujas skyrius vis tiek atidarytas, KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas teisme aiškino neva įstaiga atliko savo analizę, kuri patvirtino, kad be kitų paslaugų ligoninėje būtina ir psichiatrų pagalba.
„Tai daugiaprofilinė ligoninė, kurioje veikia neurochirurgijos, insultų, onkologijos skyriai. Šiems pacientams labai dažnai prireikia ir psichiatrų pagalbos. Dėl to, kad skyrius yra vietoje, patogiau ir pacientams, ir gydytojams“, - teigė V.Vanagas.
Prieštaravo ministro įsakymui
Per metus Afektinių sutrikimų skyriuje gydoma apie pustrečio šimto pacientų, nemažą dalį jų sudaro žmonės iš kitų regionų.
KUL vadovai nesutinka, kad skyrių įsteigė neteisėtai. V.Vanago teigimu, sprendimus dėl įstaigos struktūros, etatų ir lėšų panaudojimo priima ligoninės vadovas, o licenciją teikti psichiatrijos paslaugas ligoninė esą buvo gavusi. Naujo skyriaus atsiradimui pritarė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija bei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
KUL nuo 2007-ųjų rugpjūčio Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė iš viso šešis prašymus sudaryti sutartį jau teikiamoms paslaugoms iš PSDF biudžeto apmokėti. Tačiau į visus šiuos prašymus TLK vadovybė atsakė neigiamai.
A.Bumblys teigė vadovavęsis 2006-ųjų metų tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo įgyvendinimo, kuriame buvo numatyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stiprinti dienos chirurgijos, priėmimo ir skubiosios pagalbos paslaugas. Teikti naujas psichiatrijos paslaugas esą nebuvo numatyta. „Negalėjau nesivadovauti ministro įsakymu, kuris teritorinei ligonių kasai, kaip ir gydymo įstaigoms, yra privalomas“ – teisme aiškino A.Bumblys.
Kaltinimus vadina susidorojimu
Negaudama teigiamo atsakymo iš TLK, ligoninės vadovybė A.Bumblio veiksmus apskundė teismui. Dėl teismo sprendimo nevykdymo A.Bumbliui buvo skirta tarnybinė nuobauda, tačiau jis ją apskundė ir ji galiausiai buvo panaikinta.
Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas pernai rugpjūtį neskundžiama nutartimi įpareigojo A.Bumblį sudaryti sutartį su ligonine. Šiam sprendimui A.Bumblys nebesipriešino ir sutartį pasirašė. Tačiau vadovo posto jam išsaugoti nepavyko. Už neva šiurkščius nusižengimus TLK direktoriui jo tiesioginis vadovas – Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas spalį skyrė griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Šį sprendimą A.Bumblys taip pat yra apskundęs teismui.
Dešimt metų Klaipėdos TLK vadovavęs A. Bumblys jam metamus kaltinimus vadina susidorojimu ir žada savo tiesą ginti iki galo.
