Po beveik penkerius metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelėje byloje dėl žmogžudysčių, banditizmo ir kitų sunkių nusikaltimų.
Trys teisiamieji už itin sunkius nusikaltimus kalės iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui.
Su teisėsauga bendradarbiaujančiam ir valstybės saugomam buvusiam G.Jackos bičiuliui Jonui Bielskiui teismas skyrė penkerius metus nelaisvės.
Su Kauno nusikalstamu pasauliu siejamas Arikas Pastuškovas kalės 14 metų ir 6 mėnesius, o Gintautas Žukauskas – 10 metų ir 6 mėnesius.
Byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992–2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.
Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų buvo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinami buvę ginkluotos banditų gaujos nariai.
Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie – daug kartų.
Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimu neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Prieš 21 metus įvykdyto Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymo organizavimu kaltinto G.Jackos netenkina teismo sprendimas nutraukti bylą dėl senaties.
Po daugiau nei 5 metus trukusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo lengviau atsipūsti galintis 64-erių G.Jacka vakar tvirtino rašysiąs skundą Apeliaciniam teismui ir sieksiantis visiško išteisinimo.
– Ar jums, ištvėrusiam tokį ilgą teismo procesą, verta veltis į naują bylinėjimąsi? Juk bylą nutraukęs teismas jūsų nepripažino kaltu? – vakar „Lietuvos rytas“ paklausė G.Jackos, kuris dėl ligos neatvažiavo į Vilnių išklausyti nuosprendžio.
– Tačiau teismas nepasakė, kad aš nevykdžiau to nusikaltimo. Jokio nužudymo aš neorganizavau ir prie jo neprisidėjau.
Formaliai, pagal įstatymą, aš nesu kaltas, nes to teismas nepripažino. Tačiau kol teismas nėra įvertinęs man mestų kaltinimų, mane yra apkaltinusi visuomenė.
Rašant apie šią bylą visą laiką buvo minima mano pavardė.
– Jei jūs su H.Sasnausko nužudymu nesate susijęs, gal žinote, kas jį nužudė?
– Nagrinėjant bylą tai buvo atskleista. Aš pats tik teisme iš liudytojų parodymų sužinojau, kad Broniaus Jonikos užsakymu iš medžioklinio šautuvo H.Sasnauską nušovė telšiškis Ričardas Jomantas. Už tai jam buvo duotas butas Telšiuose.
Po dviejų mėnesių B.Jonikos užsakymu buvo nužudytas pats R.Jomantas. Jį iš automato restorane nušovė Virgilijus Vrubliauskas, kuris už šį nusikaltimą buvo nuteistas.
– Kodėl B.Jonikai reikėjo žudyti H.Sasnauską?
– Sovietmečio pabaigoje aš ir B.Jonika buvome verslo partneriai – Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje dažydavome naftos gamyklų produktų talpyklas.
Naudojome modernų dažų purškimo aparatą, kuriuo keturių vyrų brigada greitai atlikdavo užduotį.
Tuomet per mėnesį uždirbdavome po 50 tūkst. rublių (tais laikais 300 rublių alga buvo laikoma solidžia).
Tokio pat verslo ėmėsi ir B.Jonikos draugas H.Sasnauskas. Jie kartu dirbo vienoje naftos gamykloje Kuibyševe, tačiau aš turėjau daugiau užsakymų. H.Sasnauskas įkalbėjo B.Joniką pašalinti mane, kad jie kartu galėtų perimti verslą.
B.Jonika net buvo pasamdęs žudikus iš Kauno, tačiau jie man pasiūlė sandėrį – už 20 tūkst. rublių atskleidė B.Jonikos kėslus ir užsakymo neįvykdė.
Tuomet susitikęs su B.Jonika pasakiau, kad jis dabar turi saugoti mano gyvybę, nes man žuvus smurtine mirtimi žudikai yra užsakyti jam.
Po šio pokalbio B.Jonika išsigando, kad manęs nenužudytų to siekęs H.Sasnauskas, tad pašalindamas jį nusprendė apsaugoti save.
Visa tai – ne mano išsigalvojimai. Šias aplinkybes patvirtino keletas liudytojų, tarp kurių buvo ir įslaptintų.
– Kodėl esate įsitikinęs, kad teismas jus turi išteisinti? Juk tai, kad tuo pačiu nusikaltimu kaltinamas J.Bielskis buvo nuteistas kalėti, rodo, kad jūsų versija teismo neįtikino.
– Visi kaltinimai man ir J.Bielskiui remiasi vien tik jo parodymais.
Man suprantama, kad pasakodamas apie H.Sasnausko nužudymą J.Bielskis pats save apkalbėjo norėdamas mane įkišti į kalėjimą.
Manau, kad sužinojęs apie jam skirtą realią laisvės atėmimo bausmę jis apskųs šį nuosprendį ir pakeis savo parodymus.
Kita vertus, aš dabar suinteresuotas J.Bielskio išteisinimu. Negali atsitikti taip, kad tuo pačiu nusikaltimu kaltinamas J.Bielskis būtų nuteistas, o aš išteisintas.
Kita vertus, jei Apeliacinis teismas paliks man pritaikytą senatį ir neatnaujins bylos, savo skundu dar kartą išdėstydamas man žinomas H.Sasnausko nužudymo aplinkybes aš vis vien sieksiu J.Bielskio išteisinimo, nes tai reabilituotų mane visuomenės akyse.
– Tačiau jeigu būtų atsisakyta pritaikyti senatį, Apeliacinis teismas jus gali pripažinti kaltu. Ar to nebijote?
– Taip negali atsitikti, nes tam nėra jokių įrodymų. Pritaikius senatį mano kaltės teismas iš viso nenagrinėjo. Teismo nuosprendyje yra pasakyta, kad J.Bielskis nužudymą organizavo kartu su neįvardytu asmeniu.
– O gal jūs išteisinimo siekiate tikėdamasis vėliau iš valstybės prisiteisti solidžią kompensaciją?
– Man kompensacijos priklauso ir nesulaukus išteisinimo. Pernai kovo mėnesį Strasbūro žmogaus teisių teismui padaviau skundą prieš Lietuvą dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo.
Juk ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu buvo pradėtas dar 2005 metų gegužę.
Jei teismas nebūtų sujungęs keliasdešimties bylų į vieną, mano ir J.Bielskio byla galėjo būti išnagrinėta dar iki senaties termino.
Aš prezidentei pasiūliau įstatymo pataisas, kurios neleistų į vieną bylą sujungti daugiau kaip 10 atskirų bylų.
Iš kitų 12 teisiamųjų aš pažinojau tik J.Bielskį ir jo draugą A.Pastuškovą. Kiti teisiamieji man nebuvo žinomi ir aš niekaip nebuvau susijęs su jų padarytais nusikaltimais.
Tačiau vis vien buvau verčiamas dalyvauti teismo posėdžiuose, nors mano byla tuomet nebuvo nagrinėjama.
Noriu, kad man būtų atlygintos bylos nagrinėjimo proceso metu patirtos išlaidos, kurios siekia beveik 300 tūkst. litų.
Gaujos įkūrėjas nesulaukė nuosprendžio
* Gaują, kurios nariai vakar išgirdo nuosprendį, subūrė vienas garsiausių Lietuvos samdomų žudikų – nuteistojo A.Skėrio tėvas Saulius.
* 2009 metais, vos tik prasidėjus jo teismo procesui, jis nuo insulto mirė Lukiškių kalėjime.
* Šią žinią išgirdę S.Skėrio nusikaltimus tyrę kriminalistai iš pradžių net nepatikėjo ir patys nuvyko savo akimis pamatyti lavono – daugybę kartų šis artisto talentą turėjęs žudikas apsimesdamas ligoniu sugebėjo apmulkinti net geriausius gydytojus.
* S.Skėrio mirtis sužlugdė ir kriminalistų viltis atskleisti daugiau kaip dešimt žmogžudysčių, kuriomis buvo įtariamas šis šiaulietis.
* Nors buvo kilęs iš inteligentų šeimos, o jo motina garsėjo kaip ypač talentinga pedagogė, S.Skėrys savo gyvenimą susiejo tik su nusikalstamu pasauliu.
* Nusikaltėlių gyvenimui S.Skėrys ruošė ir abu savo sūnus. Prasidėjus teismo procesui, šalia jo teisiamųjų suole sėdėjo trimis nužudymais kaltinamas jo vyresnysis sūnus Audrius, kuris vakar buvo nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos.
* Nuo mažens S.Skėrys savo sūnui pasakojo apie nusikaltėlių gyvenimo romantiką, rodė slaptas nuotraukas, kur jis apsiginklavęs pačiais moderniausiais ginklais. Kai sūnus kiek paūgėjo, veždavosi į miške įrengtą nusikaltėlių šaudyklą ir mokė šaudyti.
* Nusikaltimą tyrę pareigūnai tvirtino, kad sūnus dar žiauresnis už tėvą. Kartą po nepasisekusio užpuolimo S.Skėrio gauja grįžo į slaptą butą. Tiesiogiai užpuolime nedalyvavę tėvas ir sūnus klausė savo gaujos narių, kodėl nepasisekė.
* „Sutrukdė verkiantis vaikas“, – aiškino vienas plėšikų.
* „Reikėjo vaiką nuraminti, o motiną nušauti“, – pamokė S.Skėrys“, „O aš manau, kad reikėjo abu nušauti“, – pareiškė sūnus.
* Prieš pat savo areštą tėvas savo sūnų pristatė nusikaltimų užsakovui – kauniečiui J.Bielskiui. Samdomas žudikas tvirtino, kad ilgainiui jis gaujoje perims lyderio pareigas. Teigė, kad savo sūnų išauklėjęs taip, kad šis niekada nepadarytų gėdos nusikalstamam pasauliui.
* S.Skėrio gaujoje buvo ne tik užkietėję nusikaltėliai. Vienas jų – vakar taip pat kalėti iki gyvos galvos nuteistas iš inteligentų šeimos kilęs M.Kardišauskas. Pareigūnai negali suprasti, kodėl šis poetės ir pedagogės sūnus tapo žudiku.
* Iš tiesų S.Skėrys jį prisiviliojo paprastai. Iš pradžių šiam į narkotikus linkusiam vaikinui nemokamai duodavo kvaišalų, o paskui pateikė sąskaitą. Kai suma pasiekė 5 tūkstančius dolerių, pasiūlė išeitį – dalyvauti nusikaltimuose. Kad jaunuolis taptų dar labiau priklausomas, liepė savo rankomis nužudyti žmogų.
* Tai M.Kardišauskas padarė 2000 metų pavasarį, kai kaukėta gauja įsiveržė į šiaulietės verslininkės Rimos Bielskienės butą. Nors žudyti šios moters nebuvo jokio tikslo, gaujos vadeivos nurodymu M.Kardišauskas ją pasmaugė.
* Prie gaujos buvo prisišliejęs ir garsaus samdomo žudiko Alvydo Juodrio sūnus Benas. Ateidamas į gaują jis atsinešė ir S.Skėriui perdavė savo tėvo palikimą – pistoletą „Beretta“.
* Ypač kruopščiai S.Skėrys rengė Kauno nusikaltėlių šulo Ramūno Kuzmino nužudymą. Šį vyriškį gaujos nariai kelias savaites sekė. Taip buvo nustatyta R.Kuzmino dienotvarkė, jo judėjimo maršrutai, įpročiai.
* Nužudymo dieną iš namų išeinantį R.Kuzminą stebėjo tarpuvartėje lūkuriuojantis pats S.Skėrys. Jis bendrams davė sutartą ženklą – pasuko kepurės snapelį. Gavę signalą S.Skėrio žudikai nušovė prie mašinos priėjusį R.Kuzminą.
* Paskutinis nusikaltimas, kurį buvo suplanavęs S.Skėrys, – inkasatorių apiplėšimas.
* Nusikaltėliai turėjo informacijos, kad 2000 metų rudenį į vieną Raseinių bendrovę inkasatoriai planuoja vežti milijoną litų. Buvo planuojama automobiliu pinigus vežančius inkasatorius siaurame kelyje užspeisti dviem mikroautobusais ir sušaudyti. Pagrobę pinigus, nusikaltimo vykdytojai turėjo sprukti viename mikroautobuse paslėptu motociklu.
* Tačiau įvykdyti šio nusikaltimo gauja taip ir nespėjo. 2000 metų rudenį S.Skėrį ir jo gaujos narį Viktorą Mulą, bandžiusius apiplėšti buvusio Seimo nario Kęstučio Skamarako bendrovę, sulaikė Kauno policija.
