Klaipėdos policininkai šiuos metus pradėjo sėkminga operacija, rašo „Lietuvos rytas".
Pirmosios 2014-ųjų dienos vakare nuomojamame bute Šventojoje buvo sulaikytas nuo praėjusių metų balandžio mėnesio ieškotas žudikas.
„Vytautas Albokas. Ieškomas už žmogžudystę.“ Supratęs, kad jo gyvenimas laisvėje baigėsi, pro išlaužtas duris suvirtusiems pareigūnams prisipažino vyriškis.
Spėjama, kad Šventojoje šis 30 metų Gargždų gyventojas buvo prisiglaudęs jau kelis mėnesius.
Nors vyras pakeitė išvaizdą, užsiaugino barzdą, bijodamas būti atpažintas vis dėlto stengėsi nekelti kojos iš namų.
Nusikaltėliui slapstytis padėjo artimieji, aprūpinę jį būtiniausiais reikmenimis.
Bute buvo ir televizorius, ir kompiuteris. Vien maisto bėglio šaldytuve rasta tiek, kad vienam žmogui jo užtektų mėnesiui.
Teismai nepaliko vilties
V.Albokas buvo nuteistas už 25 metų medikės praktikantės Dainos Juškevičiūtės nužudymą.
Merginos kūną 2010 metų sausio 22 dieną nuomojamame bute Klaipėdoje rado jos motina.
Ekspertai nustatė, kad mergina buvo mušama, badoma peiliu, o galiausiai pasmaugta.
Likus nedaug laiko iki nužudymo D.Juškevičiūtė artimiesiems skundėsi, kad V.Albokas, su kuriuo ji nutraukė draugystę, ją persekioja. Todėl įtarimai iškart krito ant gargždiškio.
V.Albokas kaltas neprisipažino. Tačiau ant jo batų buvo rasta merginos drabužių mikropluošto dalelių, kraujo pėdsakų, o ant bute gulinčios pirštinės – jo bato pado atspaudas. Visa tai paneigė vyro susikurtą alibi.
Klaipėdos apygardos teismas pripažino V.Alboką kaltu ir skyrė jam 11 metų nelaisvės.
Savo kaltės nepripažįstantis žudikas nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, bet pernai kovo 25 dieną Apeliacinis teismas patvirtino: D.Juškevičiūtę nužudė V.Albokas.
Nuosprendis iškart įsiteisėjo. Žudikas turėjo būti suimtas, bet teismo salėje nepasirodė.
Balandžio pradžioje buvo paskelbta nuteistojo paieška. Teismo sprendimu visus dokumentus atgavusio V.Alboko nepavyko surasti. O šis, jau pasislėpęs, dar kartą apskundė nuosprendį.
Savo skunde nuteistasis kaltino visus, tik ne save. Esą ankstesni teismai buvo šališki, įkalčiai sufabrikuoti, o liudytojai iškraipė faktus ir melavo.
Aukščiausiasis teismas žudiko taip pat nepagailėjo. Pernai lapkritį V.Alboko skundas buvo atmestas.
Bendravo su teta
V.Albokui dingus buvo įtariama, kad jis išvažiavo į Didžiąją Britaniją, kur seniai gyvena ir dirba jo motina. Buvo manoma, kad Lietuvoje mažai dalykų, kurie jį čia galėtų laikyti.
Bene vienintelis V.Albokui labai artimas žmogus – jo teta Elena Domarkienė, taip pat gyvenanti Gargžduose. Jis pasakojo, kad su šia moterimi kas savaitgalį važiuodavo į Rietavo turgų, padėdavo jai iškrauti ir sukrauti prekes, o už tai kas savaitę gaudavo po 200 litų.
E.Domarkienė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jaudinosi dėl Vytauto, kartais nubraukdavo ašarą. Ji buvo įsitikinusi, kad sūnėnas nekaltas, teigė, jog jis nieko nėra apšaukęs ar pastūmęs, net smarkiai supykęs nebūdavo agresyvus.
Giminaičiai už V.Alboką sumokėjo 50 tūkst. litų užstatą.
Atėjusi į Klaipėdos apygardos teismą E.Domarkienė paprašė grąžinti užstatą, kitą dieną pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą.
Klaipėdos apskrities policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Robertas Gurinskas tvirtino neabejojęs, kad V.Albokas anksčiau ar vėliau bus surastas, mat tokio nusikaltimo senaties terminas – 20 metų.
Paspruko pro sieną
Tačiau ne visos paieškos baigiasi sėkmingai.
Kol kas nepavyko rasti už nužudymą nuteisto dabar jau 45 metų Sigito Norkaus. Jis su Aleksejumi Poškumi 1995 metų kovo 23 dieną surengė ginkluotą juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Deimantas“ apiplėšimą pačiame Klaipėdos centre.
Per užpuolimą nuo kulkų žuvo 45 metų vyriausiasis policininkas Zigmas Renkė ir kūdikio besilaukusi 25 metų pardavėja Edita Skrinskienė.
Tų pačių metų liepą vienuolika kalinių sugebėjo pabėgti iš Klaipėdos areštinės išdaužę skylę sienoje. Dešimt buvo sulaikyta, bet S.Norkus paspruko ir dingo. Nepadėjo ir tai, kad už jo suradimą buvo siūloma 4 tūkst. litų premija.
Visuomenė aktyvi tik iškart
Kiekvienais metais Lietuvos policija ieško maždaug 3000 asmenų, įtariamų nusikaltimų padarymu ar pasislėpusių nuo bausmės.
Pareigūnai patyrė, kad tik iškart po nusikaltimo visuomenė aktyviai padeda pareigūnams ieškant įtariamųjų. Po to informacijos srautas mažėja, kol galiausiai visai nurimsta.
Taip buvo ieškant ir bene garsiausių šalies nusikaltėlių Romo Zamolskio ir Drąsiaus Kedžio.
D.Kedys po septynių mėnesių paieškos rastas negyvas, girtas užspringęs savo skrandžio turiniu, o R.Zamolskio nerandama iki šiol.
Pranešimų dar sulaukiama
Nors R.Zamolskis iš teisėsaugos akiračio dingo 2001 metų rugpjūčio 13 dieną, pranešimų apie galimą jo buvimo vietą pastarąjį kartą sulaukta 2012-aisiais.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis prisiminė, jog tada paskambinę net keli asmenys teigė pavojingą nusikaltėlį matę vienoje ar kitoje vietoje.
Visa ši informacija buvo patikrinta, nurodyti asmenys surasti.
Tačiau paaiškėjo, kad jie tik panašūs į R.Zamolskį.
Ypač daug pranešimų apie garsųjį bėglį buvo 2002 metais. Tuometis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pareiškė, kad banditas yra gyvas, ginkluotas ir pasirengęs žudyti. Buvo įtariama, kad jis įvykdė ginkluotą apiplėšimą netoli Palangos, bet pastaroji informacija nepasitvirtino.
Žinios apie psichikos liga sergantį nusikaltėlį tąkart plaukė iš visos Lietuvos. Esą jis buvo pastebėtas Kaune, Šiauliuose, buvo kalbama, kad sukūrė naują gaują ir siautėja Vilniaus pakraščiuose.
Ar šis pavojingas asmuo dar gyvas, pareigūnai nežino. „Kol neturime tokios informacijos, negalime nei teigti, nei neigti“, – sakė K.Galinis.
Bendras buvo nušautas
R.Zamolskis išgarsėjo prieš 12 metų, kai Vilniuje kartu su 25 metų Virginijumi Savickiu peršovė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių ir pagrobė 70 tūkst. litų.
Po pusantro mėnesio įvyko susišaudymas Vilniuje, kiek vėliau – Kaune.
Galiausiai nusikaltėlių pėdsakai buvo aptikti Panevėžyje.
R.Zamolskiui, nors ir buvo sužeistas, pavyko pasprukti, o jo bendras su dviem įkaitais užsibarikadavo bute.
Net 15 valandų užtruko, kol žmonės buvo išlaisvinti, o V.Savickis nušautas.
Jei R.Zamolskio ir toliau nepavyks surasti nei gyvo, nei mirusio, jis gali tapti savotišku rekordininku – kaip ilgiausiai nuo teisėsaugos pasislėpęs asmuo.
Spėjo su motina pavalgyti
Ilgai neįkliūti pareigūnams yra pavykę Šiaulių rajono gyventojui Aidui Borovikovui.
Už išžaginimą nuteistas vyras slapstėsi net 14 metų ir už grotų pasiųstas tik pernai gruodžio pradžioje.
A.Borovikovas nusikalto būdamas 21 metų, kai vieno Šiaulių vaikų lopšelio-darželio teritorijoje išžagino 13-metę. 1999 metų rugpjūtį teismas jam skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Iškart po nuosprendžio nusikaltėlis dingo.
Pagaliau pareigūnams kilo įtarimų, kad sūnų gali globoti motina. Spėjimas pasitvirtino. Prie A.Borovikovo motinos sodybos pasalą surengę policininkai vieną vakarą pamatė sėlinantį žmogų. Kai jis įėjo į namą, viduje užgeso visos šviesos.
Pavakarieniavę visiškoje tamsoje motina su sūnumi išėjo atsinešti malkų. Po to vyriškis patraukė savais keliais. Tada ir buvo sulaikytas.
Giminaičiai išvengia bausmės
Bėglių ieškantys pareigūnai jau įsitikino, kad nusikaltėliui dingus didžiausi jo pagalbininkai dažnai būna patys artimiausi žmonės.
Jie palaiko ryšį net jei asmuo išvyksta į užsienį, o slapstantis Lietuvoje pasirūpina ne tik jo skrandžiu, bet ir nakvyne.
Tiesa, siūlo galą aptikusiems pareigūnams jie prisiekinėja, kad nieko nežino apie ieškomąjį. Net nusikaltėlį sulaikius artimieji išvengia atsakomybės, nes įstatymai leidžia neišduoti artimo giminaičio ir prieš jį neliudyti.
Neabejojama, kad po Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo D.Kedžiu visą laiką irgi rūpinosi jo artimieji. Pirmiausia jam padėjo slėptis užsienyje, o vėliau kažkur netoli Šlienavos, kurioje iki šiol gyvena įtariamo žudiko dėdė.
D.Kedžiu buvo gerai rūpinamasi. Tuo buvo įsitikinta apžiūrėjus jo lavoną – visiškai švarūs nauji apatiniai drabužiai, sutvarkyti nagai, prezervatyvas kišenėje, o skrandyje – nesuvirškinto naminio maisto likučiai.
Be to, jo organizme rasta raminamųjų vaistų, kuriuos vartojo kai kurie jo giminaičiai.
Slėptuvė – lyg karstas
Pas artimuosius slapstėsi ir kitas pareigūnų ilgai ieškotas asmuo – buvęs Anykščių rajono kriminalinės policijos jaunesnysis inspektorius Vilmantas Vaitkūnas.
Jis 1995 metų rugsėjo 1-osios naktį prie Anykščių kultūros centro peršovė Eugenijų Lančicką. Nukentėjusysis liko gyvas. O V.Vaitkūnas dingo. Net dvylikai metų.
Tik 2007-ųjų spalį, gavę operatyvinių duomenų, policijos pareigūnai apsilankė V.Vaitkūno uošvės Vlados Grincevičienės sodyboje Kavarsko seniūnijoje, Ryklikų kaime.
Gyvenamojo namo palėpėje po grindimis buvo aptikta slėptuvė, kurioje tūnojo ieškomasis.
Vyras buvo pasislėpęs nuošaliausiame neįrengtos namo palėpės kampe, užverstame sendaikčiais. Jis gulėjo medinio namo perdangoje įrengtoje slaptavietėje, kurioje vietos – ne daugiau kaip karste.
Žmonės stengiasi nematyti
Sulaikius V.Vaitkūną paaiškėjo, kad jis iš Lietuvos niekada nebuvo išvykęs, visą laiką bendravo su giminaičiais. Negana to, pastaruosius pusantrų metų nebesislapstydamas gyveno su šeima ir dirbo Ukmergėje.
Į palėpę bėglys įlįsdavo tik tada, kai pareigūnai pradėdavo minti ant kulnų.
Kad V.Vaitkūnas dažnai apsilanko uošvės sodyboje, žinojo ir Ryklikų kaimo gyventojai, bet tylėjo.
Beje, teisėsaugininkams apie nusikaltėlį nepranešė ir A.Borovikovą matę žmonės. Tai, kad vyras neturėjo jokių dokumentų, nesutrukdė jam įsidarbinti pas ūkininkus. Jiems toks darbininkas buvo parankus – klusnus ir nebrangus.
„Žmonės labai retai padeda ieškoti nusikaltėlių. Gal jie tiesiog nori ramiai gyventi. Jei po nuotrauka parašysi, kad šis asmuo padarė nusikaltimą, niekas nekreips dėmesio.
Bet jei parašysi, kad žmogų ištiko nelaimė, kad jis yra bejėgiškos būklės, daug didesnė tikimybė, jog visuomenė reaguos ir padės“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Kai kurios pavardės nedingsta iš sąrašo
* Policijos ieškomiausių asmenų sąrašas nuolat keičiasi, tačiau kai kurios pavardės jame figūruoja jau ne vienus metus – už žmogžudystes ieškomi Algirdas Aleksa, Gediminas Kietis, už finansinius nusikaltimus – Linijus Motiejūnas.
* 1951 metais gimęs A.Aleksa įtariamas 2008 metais iš medžioklinio šautuvo nušovęs sugyventinę, sužalojęs jos motiną ir dukterį. Po nusikaltimo vyras išėjo iš namų ir dingo kaip į vandenį. Pareigūnai apie jį neturi jokių žinių.
* 1989 metais gimęs G.Kietis kaltinamas 2009 m. spalio 31 d. dalyvavęs 29 metų Vytenio Girniaus mirtimi pasibaigusiose muštynėse prie Kauno klubo „Metelica“.
* V.Girniui mirus nuo teisėsaugos spruko ne tik G.Kietis, bet ir jo draugas Andrius Gelčius.
* Po 3 metų A.Gelčius buvo sulaikytas Ispanijoje ir stojo prieš teismą Lietuvoje. 2013 metų spalio 31 dieną jis buvo išteisintas dėl žmogžudystės. Teismas jauną vyrą pripažino kaltu tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
* 37 metų L.Motiejūno nuo 2000 metų ieškoma dėl sukčiavimo. Jis kartu su bendrininkais kaip organizuotos grupės narys, manipuliuodamas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu ir susigrąžinimu, apgaule įgijo daugiau kaip 4 milijonus litų.
* „Nepakeičiami“ ieškomiausiųjų sąraše ir įtariami Medininkų žudikai – 1960 metais gimęs Česlavas Mlynikas, 1968 metais gimęs Aleksandras Ryžovas ir 1966 metais gimęs Andrejus Laktionovas.
* Kaltinamajame akte teigiama, kad 1991 metų liepos 30 dieną SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio vadas Č.Mlynikas subūrė organizuotą grupę.
* Šios grupės nariai taip pat buvo Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio milicininkai A.Laktionovas, A.Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Pastarasis Lietuvoje nuteistas iki gyvos galvos, tačiau nuosprendį yra apskundęs.
* Atvykę į Lietuvą Č.Mlynikas ir jo gaujos nariai liepos 31 dieną nužudė septynis Medininkų muitinės poste budėjusius policijos ir muitinės pareigūnus.
* Nustatyta, kad Č.Mlynikas, A.Ryžovas ir A.Laktionovas saugiai gyvena ir dirba Rusijoje. Lietuva ne kartą kreipėsi į šią valstybę su prašymu išduoti juos mūsų šalies teisėsaugininkams, tačiau prašymai atmetami.
* 2014 metų išvakarėse Medininkų žudikų byla perduota teismui. Kaltinamieji bus teisiami už akių.
Iš pirmų lūpų
Saulius Skvernelis
Policijos generalinis komisaras
„Asmenų paieška, nesvarbu, ar ieškoma dingusiųjų be žinios, ar pabėgusių įtariamųjų arba nuteistųjų, nėra lengvas darbas.
Kiekviena paieška vykdoma griežtai vadovaujantis įstatymais, kurie mums draudžia atlikti bet kokius veiksmus prieš nuo teisėsaugos pasislėpusio žmogaus artimuosius. Pastariesiems įstatymai leidžia neatskleisti turimos informacijos apie ieškomo artimojo buvimo vietą ir neduoti prieš juos parodymų.
Bet tai nereiškia, kad jei ieškomų žmonių artimieji mums pasako „eikite jūs“, mes ir nueiname. Policija daug ką gali padaryti ir daro, todėl anksčiau ar vėliau ieškomi asmenys yra surandami.
Aišku, norėtųsi, kad šis darbas būtų atliekamas kuo greičiau, bet ne viskas nuo mūsų norų priklauso.
Visuomenėje girdėti pasvarstymų, jog reikėtų keisti įstatymus, kurie įpareigotų žmones liudyti prieš artimuosius, ypač jei jie yra įtariami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu.
Jei įstatymų leidėjai sugalvos, kad įstatymą reikia keisti, tegul keičia. Manau, šiuo atveju įstatymų bazė ir taip yra neblogai sureguliuota. Policija tikrai dirba. Jokiu būdu negalima sakyti, kad ieškomi asmenys surandami tik atsitiktinai. Tai ilgas, kruopštus darbas, kuriam reikia daug pastangų ir profesionalumo.“
