Mergina eidama į kalėjimą lankyti kalinių buvo sulaikyta, nuvežta į policijos nuovadą ir daugiau nei po mėnesio stojo prieš teismą. Šis išteisino vilnietę.
„Padariau žioplą klaidą, bet kalėjimo darbuotojams mano pasiaiškinimai nerūpėjo. Jie elgėsi su manimi kaip su nusikaltėle. Gerai bent tiek, kad policininkai išsivesdami neuždėjo antrankių“, – sakė R.Žiukaitė.
Spalio 22-osios popietę mergina atėjo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Jau penkerius metus vieną ar du kartus per savaitę ji lanko įkalintuosius, su jais meldžiasi, moko tikėjimo tiesų.
Kalėjimo darbuotojai pažįsta ne pirmą kartą ateinančią teologijos studijas baigusią merginą. Savo ruožtu vilnietė žino taisykles, kurios galioja kalėjime. Viena jų – draudžiama į izoliatorių įsinešti mobilųjį telefoną.
„Kai prižiūrėtojai patikros aparatu tikrino mano striukę, ekranuose striukės kišenėje pamatė telefoną. Buvau tikra, kad palikau jį kuprinėje, kuri liko užrakinta spintelėje. Mano klaida – kad nepatikrinau kišenių ir neišėmiau mobiliojo prieš darbuotojų patikrinimą“, – prisiminė tikybos mokytoja.
Pamanę, kad mergina mėgina į kalėjimą nelegaliai įsinešti mobilųjį telefoną, kalėjimo darbuotojai ją sulaikė, pasikvietė į netoliese esantį darbuotojų kambarėlį ir liepė parašyti pasiaiškinimą. Šis vyrų neįtikino. Jie iškvietė policijos pareigūnus.
Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas aiškino, kad kalėjimo darbuotojai neprivalo aiškintis, kodėl asmuo bandė įnešti draudžiamą daiktą. „Pareigūnai neprivalo aiškintis, ar tai buvo padaryta užmiršus apie taisykles, nepastebėjus, kad su savimi turimas draudžiamas daiktas, ar tai buvo daroma siekiant draudžiamą daiktą perduoti nuteistiesiems. Pareigūnas apie įvykį informuoja administraciją, o ji – policiją. Tik teismo prerogatyva nustatyti visas situacijos aplinkybes“, – sakė G.Dubonikas.
Jis tikino, kad Lukiškių kalėjimo „administracija nėra neigiamai nusistačiusi minėto asmens atžvilgiu“.
R.Žiukaitė sakė, kad du kiti savanoriai anksčiau taip pat buvo per klaidą palikę telefonus drabužių kišenėse. Nė vienam jų nebuvo kviečiami policijos pareigūnai.
Pravirkdė motiną
Kalėjimo darbuotojų iškviesti policininkai R.Žiukaitę išsivežė į nuovadą, apklausė ir paėmė mobilųjį telefoną. „Du augaloti vyrai išsivedė mane kaip kokią nusikaltėlę. Nuovadoje suskambo mano telefonas. Skambino mama. Policininkė pasakė, kad nešiau telefoną į kalėjimą draugui, dėl to telefonas konfiskuotas. Mama išsigando, visą dieną verkė jaudindamasi dėl manęs“, – pasakojo R.Žiukaitė. Ji stebėjosi, kodėl policijos pareigūnė nuteisė merginą dar prieš teismą.
Taip pat pasielgė ir vieno portalo žurnalistas, dalyvavęs teismo posėdyje. Jis nesulaukęs teismo sprendimo paskelbė esą R.Žiukaitė įkliuvo norėdama nelegaliai į kalėjimą įsinešti telefoną. „Jis net nenorėjo išsiaiškinti tiesos“, – stebėjosi R.Žiukaitė.
Po apklausos policijos pareigūnai merginai pasakė, kad po savaitės ji ateitų į nuovadą ir galės atsiimti telefoną. Kai Renata atėjo po savaitės, telefono neatgavo.
Policininkai paaiškino jai, kad byla buvo perduota teismui ir ji turinti laukti posėdžio. Mergina ir vėl liko be ryšio su draugais ir galimu darbdaviu. „Laukiau skambučio dėl darbo. Buvau sutarusi, kad man skambins. Praleidau tą galimybę“, – apgailestavo katechetė.
Po mėnesio, lapkričio 26 dieną, įvyko teismo posėdis, lapkričio 27 d. teismas ją visiškai išteisino.
Kaip Renata pati sakė, kalėjimo darbuotojai ją pažįsta. Ją nustebino ir įžeidė ir kalėjimo darbuotojų, ir policininkų elgesys su ja tarsi su nusikaltėle. Mergina retoriškai klausė, ar tikrai reikėjo tokių drastiškų priemonių, kad pareigūnai išsiaiškintų, kad tai tebuvo žiopla jos klaida.
R.Žiukaitė yra praktikuojanti katalikė, anksčiau buvo „Marijos radijo“ laidų vedėja, „Caritas“ savanorė. Ji penkerius metus reguliariai – vieną ar du kartus per savaitę – lanko iki gyvos galvos įkalintuosius Lukiškėse. Jos tikslas – melstis su jais, skaityti Šventąjį Raštą, mokyti tikėjimo tiesų, daryti gailestingumo darbus.
Šiuo metu ji padeda vesti „Alfa“ kursą nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tai paskaitų ciklas apie krikščionybę, pamatines krikščionių tikėjimo tiesas. Mergina yra lankiusi kalinius su kunigu Arūnu Peškaičiu ir kitais dvasininkais.
Lygino su vagyste iš parduotuvės
„Jūsų įvardinta mergina izoliatoriaus kalėjimo pareigūnams primygtinai pareikalavus atiduoti visus įsinešti draudžiamus daiktus to nepadarė ir į susitikimą bandė patekti nešina mobiliuoju telefonu su SIM kortele. Tai yra griežtai draudžiama“, - situaciją komentavo Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas.
Policijos pareigūnai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir persiuntė nagrinėti teismui. Taip daroma ne kiekvieną kartą.
„Galiu šią situaciją palyginti su vagyste iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojai kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad kažkas nesusimokėjo už prekes. Bet kartais fiksuojame tokius atvejus, kai asmuo neturėjo tyčios pagrobti tam tikras prekes, o tik pamiršo už juos susimokėti. Tuomet protokolas nėra rašomas“, - aiškino R.Šilobritas.
Jo teigimu, pareigūnai perdavė medžiagą teismui, nes pareigūnų akimis tai buvo tyčinis bandymas įsinešti telefoną.
„Susipažinęs su teismo sprendimu, jo išdėstytais motyvais, aš galėsiu pasakyti, ar mes skųsim šį sprendimą, ar ne“, - sakė komisariato viršininkas.
Pareigūnai dirba senais metodais
R.Žiukaitės atveju galėjo būti pažeista nekaltumo prezumpcija. „Negalima su įtariamu žmogumi elgtis taip, tarsi jis būtų kaltas. Negalima žmogaus apkaltinti tol, kol to nepadarė teismas. Nekaltumo prezumpcija yra labai svarbi teisė. Tai galioja ir žiniasklaidai. Kol nėra nuosprendžio, negalima rašyti, kad ji mėgino įsinešti telefoną“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vadovė Dovilė Šakalienė.
ŽTSI teisininko Karolio Liudkevičiaus teigimu, ši situacija yra susijusi su pareigūnų darbo etika. „Nemažai sulaukiame priekaištų dėl pareigūnų, kad jie elgiasi labai neetiškai, labai nemaloniai per ikiteisminį tyrimą. Kartais galima kalbėti ir apie nekaltumo prezumpcijos pažeidimą“, – sakė teisininkas.
Paklaustas, kodėl pareigūnai skuba kaltinti įtariamuosius, jis aiškino, kad pastebimos kelios priežastys. „Įsisenėjusi senų pareigūnų praktika, kai tokiais metodais – darant spaudimą, griežtai elgiantis, – buvo tikimasi lengviau atskleisti nusikalstamas veikas, greičiau atlikti tyrimą. Kitais atvejais pareigūnai stokoja patirties, kaip ištirti veikas. Galų gale, tai nėra vien pareigūnų kaltė. Jie turi didžiulį darbo krūvį, vienu metu turi keliasdešimt bylų. Kartais tiesiog pasiduodama norui nueiti lengvesniu keliu“, – aiškino K.Liudkevičiaus.
Visi pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami. Jei pripažįstama, kad veiksmas buvo neteisėtas, asmuo gali gauti kompensaciją už patirtą žalą.
ŽTSI konsultuoja žmones, kurių teises pareigūnai galimai pažeidė. Specialistai žmonėms aiškina, kokias jie turi teises, kokių veiksmų gali imtis. K.Liudkevičius sakė, kad ŽTSI patarimais gali pasinaudoti ir R.Žiukaitė.
Mergina kol kas svarsto, ar ieškos teisybės.
