Prokuroras Linas Kuprusevičius, šiandien sakydamas baigiamąją kalbą,
pasiūlė Vilniaus apygardos teisme dirbusiam R.Skirtunui skirti realią 3
metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Kyšius R.Skirtunui davusį 34 metų verslininką vilnietį Laimoną
Jurgelevičių prokuroras paprašė įkalinti trejiems metams, o subendrinus
šią bausmę su ankstesniais L.Jurgelevičiaus nusikaltimais -- skirti jam
galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Griežta prokuroro kalba išmušė iš vėžių kaltinamuosius ir jų gynėjus.
„Netekau amo", - ištarė R.Skirtuno advokatas Adomas Liutvinskas,
paprašęs, kad baigiamąją kalbą jam teismas leistų pasakyti per kitą
posėdį, kuris įvyks gruodžio pradžioje. Teismas tam neprieštaravo.
L.Jurgelevičius siekė R.Skirtuno palankumo baudžiamojoje byloje,
kurioje jis buvo kaltinamas sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai slapta nufilmavo, kaip R.Skirtunas
iš L.Jurgelevičiaus advokato Vitoldo Petravičiaus 2011 metų gruodį
paėmė 2 tūkst. litų, o 2012 metų balandį -- 30 tūkst. litų.
Dėl V.Petravičiaus buvo iškelta atskira baudžiamoji byla, kurioje jau
priimtas nuosprendis. Teismas už kyšio perdavimą advokatui skyrė 29 250
litų baudą.
R.Skirtunas prisipažino paėmęs kyšį, bet tai esą nebūtų turėję įtakos
nuosprendžiui - nepalankaus verdikto atveju teisėjas pinigus būtų
gražinęs.
Šie išvedžiojimai neįtikino prokuroro L.Kuprusevičiaus, kuris pareiškė,
kad teisėjas savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei, pakirto
ir taip mažą visuomenės pasitikėjimą teismais.
R.Skirtunas nepripažino kaltinimo, kad 2 tūkst. litų jis paėmė už
pažadą paveikti tuometį VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką
Viktorą Dovidaitį, kuris sprendė, ką įtraukti į L.Jurgelevičiaus bylos
teisėjų kolegiją.
V.Dovidaitis užsiminė, kad R.Skirtunas iš tikrųjų prašė įrašyti jį į
L.Jurgelevičiaus bylą nagrinėsiančią trijų teisėjų kolegiją.
"Pasakiau jam, kad yra nustatyta skyrimo į kolegijas tvarka, kurios
visiems privalu laikytis", -- aiškino buvęs Baudžiamųjų bylų skyriaus
vadovas.
Tiesa, šie V.Dovidaičio žodžiai kelia abejonių, nes L.Jurgelevičiaus
byloje jis buvo paskyręs R.Skirtuną eiliniu kolegijos nariu, o vėliau
-- ir jos pirmininku.
Triskart teistas verslininkas L.Jurgelevičius patvirtino per tarpininką
R.Skirtunui davęs nemažus kyšius.
Įmonę "Elaftekas" įkūrusiam L.Jurgelevičiui buvo iškelta baudžiamoji
byla dėl Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo ir dokumentų klastojimo.
2011 metų gruodžio 12 dieną Vilniaus 1-asis apylinkės teismas nusprendė
įkalinti L.Jurgelevičių 3 metams ir 2 mėnesiams.
Verslininkas buvo įpareigotas sumokėti Mokesčių inspekcijai 142 tūkst.
litų. Be to, iš jo nutarta konfiskuoti 242 tūkst. litų, kuriuos jis
gavo, darydamas nusikaltimus.
L.Jurgelevičius užtarėjų ieškojo aukštesnės instancijos Vilniaus
apygardos teisme.
Apskundęs nuosprendį, jis vylėsi, kad teisėjas R.Skirtunas padės jam iš
balos išlipti sausam.
Abu kartus advokatas V.Petravičius kyšius R.Skirtunui perdavė, būdamas
pastarojo kabinete.
Iškart po antro, 30 tūkst. litų kyšio įteikimo, 2012 metų balandžio
10-ąją dieną į teisėjo jo kabinetą pasibeldė STT agentai.
Po dešimties dienų turėjo būti skelbiama, ar tenkinamas
L.Jurgelevičiaus skundas.
R.Skirtunas nesipriešino ir nepuolė slėpti įkalčių -- jis pats atvėrė
spintą, ištraukė iš palto kišenės į baltą popierių susuktus pinigus ir
atidavė juos sekliams.
Po kyšininkavimo skandalo už teisėjo vardo pažeminimą savo posto neteko
ir V.Dovidaitis. Pripažinta, kad buvęs Baudžiamųjų bylų skyriaus
vadovas, pažeisdamas bylų skirstymo taisykles, patenkino R.Skirtuno
prašymą ir paskyrė jį nagrinėti L.Jurgelevičiaus bylą.
Bylos -- ir vyrui, ir žmonai
R.Skirtuno pavardė buvo linksniuojama dar dvejose bylose.
Teisėjui buvo skirta 150 litų administracinė bauda už tai, kad jis,
nusprendęs atsikratyti legaliu pistoletu su visais šoviniais ir juos
atidavęs policijai, vieną šovinį pasiliko seife.
Baudžiamojoje byloje dėl finansinių nusikaltimų teistas Latvijos
pilietis 36 metų Romanas Šnipkis pareiškė, jog R.Skirtunui jis atsisakė
duoti kyšį.
Teisėjas skyrė R.Šnipkiui pusketvirtų metų nelaisvės.
Byla dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
buvo iškelta ir R.Skirtuno žmonai advokatei Tatjanai Skirtun.
Teisėsaugos pareigūnai baudžiamojon atsakomybėn patraukė T.Skirtun ir
jos klientą M.S., kuriam advokatė įtariama padėjusi gauti fiktyvią
pažymą apie išgalvotą ligą.
˙