Vyrai nešini kastuvėliais ir metalo detektoriais seniau buvo įprastas reginys Lietuvos laukuose ir kapinynuose. Dažnas jų net nebandydavo slėpti savo veiklos. Negana to – net didžiuodavosi, darydavo viešus suvažiavimus ir girdavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse aptiktais iš archeologinių vietų išplėštais žiedais, sagėmis ir kitomis Lietuvos senovės vertybėmis.
Pastaruoju metu, pasikeitus įstatymams ir uždraudus kultūros paveldo vertybių paiešką metalo detektoriais, šiems Lietuvos istorijos naikintojams teko pakeisti taktiką. Jie ėmė labiau slėptis, internetiniai forumai tapo uždaresni, o patys juodieji archeologai – atsargesni.
Užklupti jie prisistato tikrais archeologais, kartais meluoja, kad turi leidimus savo veiklai, o dažniausiai sako, kad yra sutarę su žemės savininku ir jokių įstatymų nepažeidžia, nes tiesiog ieško metalo.
Spruko slėpdami veidus
Būtent pastarąjį sakinį kartojo metalo detektoriais nešini vyrai, kurie buvo atsitiktinai pastebėti viename iš Jonavos rajono kaimų. Atokioje ir negyvenamojoje vietovėje šalia sentikių maldos namų ir kapinių vaikščioję vyrai vargiai tikėjosi būti užklupti.
Vos pamatę fotoaparatą ir paklausti, ką jie čia veikia, puolė slėpti veidus ir kartoti, kad jie nieko nepažeidžia ir dėl visko susitarę. Atsidūręs netikėtoje situacijoje vienas „archeologas“ bandė gelbėtis trinktelėdamas metalo ieškikliu per kamerą.
Pasiūlius palaukti policijos ir pasiaiškinti teisėsaugos pareigūnams, „metalo detektorininkai“ suprato, kad savo kalbomis apie nekaltą paiešką jie nieko neapgaus. Tuomet paskubomis susikrovė ieškiklius ir kastuvus į automobilį. Po kelių minučių vyrai visureigiu jau spruko lauko keliu.
Pasprukus nelieka įrodymų
Šia veikla užsiimantys istorijos „mylėtojai“ puikiai žino, kad pabėgus iš įvykio vietos ir teisėsaugai neatlikus automobilio apžiūros, kuriame dažniausiai būna jau aptikti archeologiniai radiniai, – jų nebus kuo apkaltinti. Nėra įrodymų.
Ir šiuo atveju įvykiai klostėsi būtent pagal šį scenarijų. Jonavos policija į tokį „mažmožį“, kaip galima archeologinių dirbinių vagystė, reagavo vangiai. Automobilis patikrintas nebuvo, o vėliau į apklausą iškviesti galimi nusikaltėliai greičiausiai teigė, kad jie nieko nekasė ir nerado. Tyrėjai ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pagal gautą policijos surinktą medžiagą artimiausiu metu spręs, ar apskųsti policijos sprendimą. Neoficialiais duomenimis, juodieji archeologai šalia šių sentikių kapinių ir cerkvės pastebimi ir policijos apklausiami jau nebe pirmą kartą. Vėliau atvykę mokslininkai nustatė, kad greičiausiai šioje vietoje yra iki šiol mokslininkams nežinoma XVI a. dvarvietė. Po šio įvykio ji bus įregistruota ir jai suteikta teisinė apsauga.
Visuomenė reaguoja aktyviai, o policija - delsia
Prieš keletą metų atvirai plėšę paveldą, juodieji archeologai dabar kiek pritilo. Visuomenė jau pradeda suvokti, kad šie istorijos „mylėtojai“, nešini kastuvėliais ir metalo detektoriais, tiesiogine to žodžio prasme daro nusikaltimą. Jie aptinka ir pasisavina archeologinius ir istorinius radinius, kurie jiems nepriklauso. Tačiau tai – tik maža dalelė žalos.
Iškasus šiuos daiktus amžiams prarandama informacija apie šios vietos istoriją. Kartais viena nereikšminga ir pigi moneta, kurią atranda ir išsikasa metalo ieškotojai, gali būti esminis faktas šią vietą tyrinėsiantiems archeologams.
Lietuviai, jausdami atsakomybę už kraštą ir jos istorijos išsaugojimą, vis dažniau praneša apie piktavalius. Tuo tarpu policija į šiuos pranešimus dažniausiai reaguoja biurokratiškai. Atlieka visus būtinus procedūrinius veiksmus ir atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą.
Viename privačiame pokalbyje teko nugirsti, kad tyrėjui tai – nereikalingas galvos skausmas. Viena yra tirti vyro sumuštą žmoną ar vagystę iš sandėliuko, o kita – gilintis į archeologijos vertybių sampratas ir teisinius niuansus.
Dažnas policininkas sunkiai dar suvokia, kokią žalą daro archeologinių dirbinių ieškantys žmonės. Juolab, kad neoficialiais duomenimis nemažą dalį tokių „ieškotojų“ sudaro tie patys policininkai, teisėsaugos institucijų pareigūnai ir kariškiai. Tai patvirtina ir jau žinomi vieši faktai.
Sulaukia bausmių
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje, nors ir nedaug, vis tik yra ir teigiamų pavyzdžių, kuomet archeologinių radinių plėšikai sulaukė tinkamų bausmių. Prieš keletą mėnesių atpildo sulaukė Vakarų Lietuvoje su metalo detektoriais kuršių genties kapus plėšę juodieji archeologai.
Už neteisėtą kasinėjimą, archeologinių radinių vagystes bei kontrabandą krašto apsaugos pajėgose tarnaujantis Vadimas Čvanovas turės kalėti ketverius metus, o jo bendrininkas Olegas Salijus – trejus su puse metų.
Ieškoti vertybių senose kapinėse susiruošę V.Čvanovas ir O.Salijus įsigijo metalo ieškiklius. Jie turėjo ir tikslius vietovių žemėlapius ir planus, studijavo mokslininkų darbus.
Taip elgiasi dauguma juodųjų archeologų. Jie neina ieškoti ten, kur nieko nėra. Tokie paveldo ieškotojai studijuoja archyvinius dokumentus, senuosius žemėlapius ir mokslinius straipsnius. Tuomet svarsto, kur gali būti archeologinių ir istorinių vertybių, tačiau teritorija turi būti nežinoma mokslininkams, nepaskelbta saugoma. Jeigu juos čia ir užkluptų policija – plėšikams dėl įstatymų netobulumo grėstų tik piniginė bauda.
Šiuo metu už grotų sėdintys kapų plėšikai Kultūros paveldo departamentui turi atlyginti valstybei padarytą žalą – beveik 0,5 milijono litų.
Lobių ieškotojai apsimeta archeologais
Atskirti lobių ieškotojus nuo tikrų archeologų nėra sudėtinga net paprastam gyventojui. Archeologai tyrimus atlieka ilgesnį laiką. Jie tiria konkretų plotą ir sluoksnis po sluoksnio atkasa radinius. Vadinamieji lobių ieškotojai dažniausiai vaikšto po pievą ar dirbamą lauką su metalo detektoriumi, aptikę metalinį daiktą jie iškasa nedidelę duobutę, jį pasiima ir eina toliau. Tokiu principu tikrieji archeologai niekada netiria.
Juodieji archeologai dažnai apgauna vietinius, nes prisistatę archeologais labai maloniai ir šiltai bendrauja, sako, kad dirba su vienu ar kitu muziejumi, jiems perduoda radinius ir kad jie padeda tirti istoriją. Neretai šie žmonės naudoja tikrų archeologų pavardes.
Per metus būna vos keletas radinių, kuriuos lobių ieškotojai perduoda muziejams. Visi kiti atsiranda privačiose kolekcijose, parduodami Lietuvoje arba iškeliauja į užsienį.
Dėkoja aktyviems piliečiams
Kultūros paveldo departamentas džiaugiasi, dėkoja aktyviems piliečiams ir dar kartą prašo, kad gyventojai, pastebėję žmones su metalo detektoriais, nedelsiant paskambintų bendruoju pagalbos telefonu 112.
Taip pat pageidautina nufotografuoti šiuos asmenis ir užsirašyti automobilių, kuriais jie atvykę, automobilių numerius. Jeigu yra galimybė – prieiti ir pasiteirauti, ką jie čia veikia. Jeigu lauke ar miške su metalo detektoriais dirba tikrieji archeologai – jie visiškai nebijos būti fotografuojami ir klausinėjami. Tačiau reiktų nepamiršti, kad retkarčiais juodieji archeologai apsimeta tikrais archeologais ir net parodo padirbtus leidimus. Eiliniam piliečiui tuomet yra sudėtinga patikrinti šio žmogaus žodžius.
Visus duomenis reikėtų perduoti atvykusiems policijos ir kultūros paveldo pareigūnams.
Informaciją apie pažeidimus bei neteisėtus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų veiksmus galite pranešti „Karštosios linijos“ telefonu 8 5 277 85 88, palikdami balso pranešimą.
Palikti balso pranešimai nuo 17 val. iki 8 val. ryto bus išklausyti kitą darbo dieną. Pareiškus pageidavimą, anonimiškumas garantuojamas.
