Į kaimus grįžta baimė, tvyrojusi prieš du dešimtmečius, kai siautėjo nežabojami nusikaltėliai.
Kai jie pateko už grotų ar išvažiavo į užsienį, užaugo nauja karta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Vienkiemyje gyvenančiai aštuoniasdešimtmetei M.Viederytei nukentėti teko nuo abiejų kartų nusikaltėlių.
Policija jau sučiupo prieš kelias dienas du senolę nuskriaudusius tipus. Abiem – 21-eri, abu – iš gretimo Lyglaukių kaimo.
Dėl to M.Viederytei ir pikčiausia: „Juk žinojo, kad esu senas žmogus, kad tokių gąsdinimų galiu neišlaikyti. Bet tokiems niekas nerūpi.”
Pirmiausia išmetė telefoną
M.Viederytė dar žiūrėjo televizorių, bet jau ruošėsi miegoti, kai kieme ėmė loti šunys.
Jau vėliau, po nusikaltimo, moteris prisiminė, kad šunys skalijo ir prieš kelias dienas. Vadinasi, plėšikai slampinėjo aplink sodybą, stebėjo.
Iš pradžių išdužo lango stiklas vadinamajame šaltajame kambaryje.
Supratę, kad jis negyvenamas, nusikaltėliai iškūlė M.Viederytės miegamojo langus.
Į vidų pirmasis plėšikas įlindo ant galvos užsimetęs baltą paklodę.
Jis iš karto nuplėšė telefono laidus, o aparatą išmetė per langą. Įsibrovėlis žinojo, kur yra telefonas, nes pirmiausia puolė prie jo.
Po to jis žemu balsu pašaukė lauke stypsantį bendrininką: „Eikš ir tu.”
Netrukus pasirodė kito užpuoliko, veidą slėpusio po tokia pat paklode, figūra.
Atidavė 6 tūkstančius litų
Įsibrovėliai buvo tikri beširdžiai, nes pagyvenusią moterį partrenkė ant grindų, nusėtų stiklo šukėmis. Virsdama M.Viederytė susipjaustė veidą.
Grasindami pakarti arba perdurti pilvą, banditai puolė reikalauti pinigų. Senolė jiems atidavė 6 tūkst. litų ir nusikaltėliai išsinešdino.
Pranešti apie nusikaltimą policijai M.Viederytė ryžosi tik kitą dieną. Mat telefonas buvo sugadintas, o kelti kojos iš kiemo ji nesiryžo.
Kai prašvito, moteris prie namo rado nusikaltėlių įrankį – kuolą su įkaltomis vinimis.
Nors kuolas iš seno medžio, keturios į jį įkaltos vinys buvo nesurūdijusios, aštrios. O ir kuolo galas neseniai nupjautas.
Vadinasi, banditai ruošėsi išpuoliui.
Eidama pas kaimynę ji suartoje dirvoje pastebėjo plėšikų pėdsakus. Jie vedė Lyglaukių link.
Pensininkei troboje nejauku
Po kelių dienų policija sulaikė du M.Viederytės užpuolikus. Vienas jų priklauso Biržų nusikaltėlių pasaulio atstovams. Teismas juos leido suimti mėnesiui.
Iš vieno ūkininko tvenkinio ugniagesiai gelbėtojai ištraukė ten plėšikų įmestas kaukes iš paklodžių. Pas sulaikytuosius pareigūnai rado ir senolės pinigus. Tiesa, ne visus.
„Nors dideli mano šunys, lojo, bet nuo banditų neišgelbėjo. Turbūt nuo tokių tik koviniai šunys gali apsaugoti”, – atsiduso vienkiemio gyventoja.
Nors po užpuolimo jai vienai troboje nedrąsu, keltis pas giminaičius nežada. Kas prižiūrės ūkį – karvę ir tris ožkas?
M.Viederytė prisiminė, kaip darbininkams neseniai sumokėjo už atvežtą šieną.
Šeimininkė buvo apdairi, svečių į namus neleido, pinigus atidavė prie tvarto. Bet vyrai galėjo kam nors prasitarti, kad pensininkė turi santaupų.
Grasino, kad degins padus
Prieš dvidešimt metų panašiai į šios moters namus įsibrovusių nusikaltėlių policija nerado. Tada banditai iš M.Viederytės pagrobė mažesnę pinigų sumą.
Reikalaudami grobio, nusikaltėliai įkaitino lygintuvą. Grasindami juo deginti padus, sakė, kad po to šeimininkė kelis mėnesius negalės vaikščioti.
„Užaugo nauja nusikaltėlių ir girtuoklių karta. Kai dirbau melžėja, dešimt metų keldavausi į darbą pusę trijų nakties. Ir niekas nė pirštu nepalietė.
Tada jaunimas taip žiauriai nesielgė. Teisingai mano mama mirdama sakė, kad viena gyvendama plėšikų neatsiginsiu”, – liūdnai lingavo galva M.Viederytė.
