Panevėžio teisme nuskambėjo paskutinis Kauno pareigūnų žodis

2013 m. rugsėjo 10 d. 16:28
Rasa Stundžienė
„Aš esu nekaltas. Prašau teismo mane išteisinti“, – Panevėžio miesto apylinkės teisme antradienio popietę tardamas paskutinįjį žodį sakė buvęs Kauno Panemunės policijos komisariato viršininkas Egidijus Kuckailis.
Daugiau nuotraukų (1)
Jam ir buvusiai to paties komisariato tyrėjai Rasai Kairienei, kaltinamiems tarnybiniu aplaidumu, nepavyko sulaukti gruodžio viduryje sueinančios bylos senaties. Teisėjas Kęstutis Venckus paskelbė, kad bylos nagrinėjimas baigtas ir išėjo rašyti nuosprendžio, kurį skelbs rugsėjo 30 dieną.
Po nusikaltimo praėjo beveik 5 metai
Kauno pareigūnai E.Kuckailis ir R.Kairienė į teisiamųjų suolą sėdo dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos tyrimo pradžios. Po to, kai į prokuratūrą dėl jų veiksmų kreipėsi kaunietė Laimutė Stankūnaitė.
Jaunos moters teigimu, šie pareigūnai 2008 metų gruodį neteisėtai išdavė jos buvusiam sugyventiniui Drąsiui Kedžiui pažymą, kad poros mažametė dukra buvo seksualiai prievartaujama Kaune, bute R.Kalantos gatvėje. Čia gyvena L.Stankūnaitės tėvai. Remdamasi šia pažyma, ikiteisminio tyrimo teisėja apribojo L.Stankūnaitės kaip motinos valdžią, o jos dukra ketverius metus augo D.Kedžio sesers, pernai Seimo nare tapusios buvusios teisėjos Neringos Venckienės namuose.
Kadangi kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikaltimas priskiriamas prie netyčinių, senaties terminas – 5 metai nuo veikos padarymo. Šiuo atveju, senaties terminas skaičiuojamas nuo 2008 metų gruodžio 19 dienos, kai R.Kairienė išdavė D.Kedžiui pažymą apie jo mažametės dukters tvirkinimą.
Panevėžio miesto apylinkės teisme šios bylos nagrinėjimas pradėtas 2011 metų sausį. Vadinamajai Kauno pareigūnų bylai nagrinėti prireikė jau daugiau nei dvejų metų, posėdžiai ne kartą neįvyko dėl vieno ar kito teisiamojo ligos. Per tą laiką viena teisiamųjų – R. Kairienė medicinos komisijos buvo pripažinta serganti sunkia nepagydoma liga, bet jos būklė leidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose.
Kaltės nepripažįsta
Ir E.Kuckailis, ir R.Kairienė teisme teigė esantys nekalti. Jų teigimu, 2008 metų gruodžio 19 dieną pažyma buvo išduota D.Kedžio prašymu. Pastarasis ikiteisminiame tyrime dėl jo mažametės dukters galimo seksualinio išnaudojimo buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir pagal įstatymus turėjo teisę tokią pažymą gauti.
Ikiteisminis tyrimas dėl mažametės D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukters seksualinio tvirkinimo Kauno Panemunės policijos komisariate buvo pradėtas 2008 metų lapkričio 30 dieną – po to, kai į pareigūnus kreipėsi ir apie mergaitės lytinį išnaudojimą pranešė D.Kedys.
Teismui R.Kairienė sakė iš viso nesuprantanti kai kurių jai pareikštų kaltinimų. Pavyzdžiui, ji kaltinama ir ikiteisminio tyrimo vilkinimu. „Šį ikiteisminį tyrimą man atlikti buvo paskirta 2008 metų gruodžio 1 dieną, o gruodžio 30 dieną tyrimą perėmė kiti pareigūnai. Su šia byla dirbau aštuoniolika darbo dienų, atlikau daug procesinių veiksmų, o ikiteisminio tyrimo veiksmų planą buvo patvirtinęs mano vadovas“, – teisme pasakojo kaunietė tyrėja, priminusi, kad tuomet ji turėjo daugybę darbo su dar 26 jai skirtomis bylomis.
Aiškindama, kodėl D.Kedžiui išduotoje pažymoje minimas L.Stankūnaitės tėvų butas, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, ji su dukra tuo metu negyveno, R.Kairienė paaiškino, kad šį adresą nurodęs mažametės tėvas, nežinojęs apie buvusios sugyventinės nuomojamą butą. „Juk ketverių metų mergaitė negalėjo nurodyti namų adreso“, – sakė tyrėja.
Ji taip pat paaiškino, kad pasitarusi su vadovais nusprendė, jog pirmiausia dėmesys turi būti skirtas mažametės apklausai ir jos parodymams, o iki to laiko D.Kedžio nurodytame bute gyvenančių žmonių, kaimynų apklausti nereikėtų.
L.Stankūnaitės advokatas Vitalijus Vasilionokas lrytas.lt yra sakęs, kad R. Kairienė, išduodama D. Kedžiui pažymą, neteisėtai paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą ir metė šešėlį ant bute, kuriame neva mažametė buvo prievartaujama, gyvenančių žmonių – L.Stankūnaitės tėvų.
„Buvo neteisėtai atskleista informacija apie nusikaltimą, kurio, kaip dabar jau paaiškėjo, iš viso nebuvo“, – sakė V.Vasilionokas, turėdamas galvoje Vilniaus teisėjų paskelbtą nutartį vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje, kurioje Andrius Ūsas dėl pedofilijos buvo pripažintas nekaltu.
Dėl E.Kuckailio ir R.Kairienės veiksmų nukentėjusiąja pripažinta L.Stankūnaitė 2011 metų pavasarį Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pateikusi 40 tūkst. litų ieškinį Lietuvos valstybei, o tų pačių metų gruodžio pradžioje vykusiame teismo posėdyje pranešė padidinanti ieškinio sumą iki 100 tūkst. litų. Sakydamas baigiamąją kalbą valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Robertas Diksa teismui siūlė tenkinti pirmąjį, mažesnį L.Stankūnaitės pateiktą ieškinį. Jį turėtų sumokėti Policijos departamentas.
Pažymos - pagal šabloną
Viename teismo posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas buvęs Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Darius Karabinas. Tuo metu, kai D.Kedžiui buvo išduota pažyma, jis buvo tiesioginis tyrėjos R.Kairienės viršininkas.
D.Karabinas teisme paaiškino, kad pažymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prašydavo didžioji dauguma nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių. Panemunės policijos komisariate buvo netgi tam tikri šablonai, pagal kuriuos jos buvo rašomos, tik pakeičiant įvykio aplinkybes ir asmenų duomenis. Buvęs tyrėjos R.Kairienės vadovas sakė nemanantis, kad tyrėją, išduodama pažymą D.Kedžiui, pažeidė įstatymus. Jo nuomone, svarbių ikiteisminio tyrimo duomenų pareigūnė pažymoje neatskleidė, o tik surašė tai, ką savo pareiškime policijai teigė D.Kedys.
D.Karabinas taip pat sakė, kad tyrimą dėl mažametės mergaitės seksualinio tvirkinimo nuo pat pradžių kontroliavo prokurorė Genovaitė Ročienė (dėl šios bylos vėliau atleista iš pareigų - red.), visi tyrimo veiksmai buvo derinami su ja. Buvęs R.Kairienės viršininkas teisme teigė, kad tyrimas šiai jo pavaldinei buvo pavestas atlikti, nes paprastai jai būdavo skiriama atlikti ikiteisminius tyrimus, kuriuose nukentėjusieji – mažamečiai ar nepilnamečiai.
L.Stankūnaitės nebematė nuo vasario
Į vasario mėnesį Panevėžyje vykusį teismo posėdį atvykusi L.Stankūnaitė daug klausimų iš teisiamųjų gynėjo nesulaukė. Advokatas A.Bauža jos paprašė pasakyti, ar jos mažametė dukra galėjo žinoti nuomojamo buto M.Gimbutienės gatvėje adresą, kuriame su motina kurį laiką gyveno 2008 metais. L.Stankūnaitė paaiškino, kad mergaitė adreso nežinojo.
Nukentėjusioji taip pat, A.Baužos paprašyta, patvirtino, kad butą M.Gimbutienės gatvėje ji su dukra nuomojosi iki 2008 metų spalio. Po to jos persikėlė gyventi pas L.Stankūnaitės tėvus į butą R.Kalantos gatvėje.
Teismui L.Stankūnaitė taip pat sakė, kad nei D.Kedys, nei jo tėvai greičiausiai nežinojo, kad ji su dukrele kurį laiką gyveno M.Gimbutienės gatvėje. Tais atvejais, kai seneliai Kedžiai turėdavo pasiimti anūkę, susitikimas įvykdavo prie L.Stankūnaitės tėvų namų.
Po vasario 5 dienos vykusiuose teismo posėdžiuose L.Stankūnaitė nebepasirodė, jos advokatas V.Vasilionokas teigė, kad būtinybės jai dalyvauti nėra. O rugpjūtį paaiškėjo, kad ji kartu su mažamete dukra pakeitusi tapatybę išvyko gyventi į užsienį.
Bylos pabaigoje – priekaištai gynėjui
Net keli pastarieji teismo posėdžiai vis buvo nukeliami. Kovo 4 dieną abiejų kaltinamųjų advokatas A.Bauža paprašė teismo laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms.
Į du vėlesnius posėdžius – balandžio 30 ir liepos 16 dieną dėl ligos neatvyko R.Kairienė.
Liepos 23 dienos posėdyje ši kaltinamoji dalyvavo, tačiau paprašė teismo atidėti posėdį, nes atsisakė advokato A.Baužos paslaugų ir nespėjo pasirašyti sutarties su nauju gynėju. Įstatymai numato šią galimybę, todėl teismo posėdis buvo nukeltas į rugsėjo 9 dieną. Tądien R.Kairienė teisme vėl pasirodė be gynėjo ir paaiškino, kad jos naujasis advokatas Kęstutis Dobilas užimtas kitoje byloje. Apsidrausdamas teismas buvo R.Kairienei iškvietęs valstybės skirtą advokatę. Tačiau paprašiusi pertraukos ir su ja pasikalbėjusi, buvusi pareigūnė teigė įsitikinusi, kad ši gynėja nėra įsigilinusi į bylos medžiagą ir paprašė atidėti teismo posėdį.
Vis dėl to teismas šį jos prašymą atmetė ir pirmadienio popietę buvo pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Buvo išklausyti advokatai V.Vasilionokas ir A.Bauža, kalbą pasakė prokuroras R.Diksa. Pastarasis pasiūlė ir bausmes abiems kaltinamiesiems. Abu juos prokuroras teismo prašė nubausti 60 MGL (7 tūkst. 800 litų) dydžio baudomis bei 2 metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Abu prašė išteisinti Rugsėjo 10 dienos posėdyje baigiamąją kalbą pasakė naujasis R.Kairienės advokatas K.Dobilas, vėliau teismas suteikė paskutinįjį žodį abiems kaltinamiesiems.
E.Kuckailis iš pradžių pasidžiaugė, kad pagaliau baigiasi šis teismo procesas, trukęs tiek metų. Vėliau jis teismui priminė, kad pats ikiteisminis šios bylos tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodeksą – pirmajai instancijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, net neapskundus šio sprendimo, įsikišo Generalinė prokuratūra ir jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vėliau teisiamasis apgailestavo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nesupranta, kokie policijos pareigūnų darbo krūviai. „Kasdien pasirašydavau 20-30 pažymų, fiziškai neturėjau galimybės tikrinti kiekvienos tyrimo medžiagos“, – sakė tuomet Kauno Panemunės policijos komisariatui vadovavęs E.Kuckailis.
Jis taip pat, kaip ir bylos nagrinėjimo metu, pabrėžė, kad pažyma buvo išduota nukentėjusiojo D.Kedžio prašymu, kuris turėjo teisę prašyti pažymos apie ikiteisminį tyrimą. Tai, kad E.Kuckailis ir R.Kairienė nepadarė jokio nusižengimo, yra konstatavę ir tarnybinį tyrimą atlikę Policijoe departamento atstovai.
„Jaučiuosi nekaltas ir prašau teismo mane išteisinti“, – baigė savo kalbą E.Kuckailis.
Kaltinamoji R.Kairienė paprašė leisti jai baigiamąją kalbą sakyti rytoj, nes tik dabar išgirdusi savo gynėjo argumentus, nespėjo jai pasiruošti. Tačiau teisėjas K.Venckus tokį jos prašymą atmetė, motyvuodamas, kad pasiruošti baigiamajai kalbai ji turėjo užtektinai laiko.
„Savo paskutiniajam žodžiui nesu pasiruošusi. Esu nekalta ir prašau teismo mane išteisinti“, – tepasakė R.Kairienė.
Po teisiamųjų paskutiniojo žodžio teisėjas K.Venckus pranešė, kad išeina rašyti nuosprendžio. Jį skelbti teisėjas ketina rugsėjo 30 dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.